Bhagavadgita, Bagavadgita (sanskrito kalba: Bhagavad Gītā, pažodžiui „Dievo daina“) yra vienas svarbiausių hinduizmo šventųjų tekstų, laikomas dvasinės ir filosofinės išminties šedevru. Tai 700 posmų epinis dialogas, įtrauktas į didįjį indų epą Mahabharata (Bhishma Parva, 23–40 skyriai), datuojamas maždaug V–II a. pr. Kr. Bhagavadgita yra pokalbis tarp princo Ardžunos ir Viešpaties Krišnos, kuris veikia kaip jo vežėjas ir dvasinis mokytojas, vykstantis Kurukšetros mūšio lauke prieš prasidedant didžiajam karui tarp Pandavų ir Kauravų.
Bhagavadgita nėra atskira knyga, o veikiau filosofinis ir religinis traktatas, nagrinėjantis esminius žmogaus gyvenimo klausimus: pareigą (dharma), moralę, gyvenimo prasmę, sielos prigimtį ir išsilaisvinimą (mokša). Tekstas sujungia įvairias hinduizmo tradicijas – Vedantą, Jogą, Bhakti ir Sankhją – ir siūlo universalų kelią į dvasinį tobulėjimą.
Bhagavadgita laikoma smriti tekstu („tai, kas prisimenama“), tačiau jos autoritetas prilygsta shruti tekstams („tai, kas girdėta“, pvz., Vedos). Ji turėjo didžiulę įtaką ne tik hinduizmui, bet ir pasaulio filosofijai, įkvėpdama tokius mąstytojus kaip Mahatma Gandhi, Ralph Waldo Emerson, Henry David Thoreau ir Aldous Huxley.
Bhagavadgita vyksta dramatišku momentu: Ardžuna, vienas iš Pandavų brolių, yra apimtas abejonių ir moralinio konflikto dėl būsimos kovos, kurioje jis turės kautis prieš savo giminaičius, mokytojus ir draugus. Jis kreipiasi į Krišną, prašydamas patarimo. Krišna, kaip aukščiausiasis Dievas (Višnu įsikūnijimas), atsako išdėstydamas gilias filosofines ir dvasines tiesas, kurios padeda Ardžunai suprasti savo pareigą ir gyvenimo tikslą.
Tekstas susideda iš 18 skyrių, kiekvienas iš jų nagrinėja skirtingus dvasinio kelio aspektus. Pagrindinės temos:
- Dharma ir pareiga: Krišna moko Ardžuną vykdyti savo kšatrijos (kario) pareigą be prisirišimo prie rezultatų.
- Joga: Tekste aptariamos kelios jogos formos – Karma joga (veiksmų joga), Bhakti joga (atsidavimo joga), Dhyana joga (meditacijos joga) ir Jnana joga (žinojimo joga).
- Sielos nemirtingumas: Krišna pabrėžia, kad siela (atman) yra amžina, nesunaikinama ir nesikeičianti.
- Dieviškoji prigimtis: Krišna atskleidžia savo kosminę formą (Vishvarupa), parodydamas, kad jis yra visatos kūrėjas, palaikytojas ir naikintojas.
Struktūra yra dialoginė: Ardžuna užduoda klausimus, išreiškia abejones, o Krišna atsako, dažnai cituodamas Vedų išmintį ar pateikdamas praktinius pavyzdžius. Kiekvienas skyrius baigiasi dvasine pamoka, vedančia į gilesnį supratimą.
Bhagavadgita yra universali dėl savo gebėjimo spręsti amžinus žmogaus klausimus. Jos pagrindinės idėjos:
- Karma joga: Veik be prisirišimo prie rezultatų, atsiduodamas Dievui. Tai leidžia žmogui išvengti karmos ciklo.
- Bhakti joga: Atsidavimas Dievui per meilę ir tikėjimą yra paprasčiausias kelias į išsilaisvinimą.
- Sielos prigimtis: Siela yra amžina, nepažeidžiama ir nesusijusi su kūnu, todėl mirtis yra tik perėjimas.
- Pusiausvyra: Tikrasis jogas išlaiko ramybę ir pusiausvyrą džiaugsme ir skausme, pergale ir pralaimėjime.
Bhagavadgita taip pat pabrėžia asmens atsakomybę už savo veiksmus, tačiau ragina atsiduoti aukštesnei valiai. Ši pusiausvyra tarp pastangų ir pasidavimo daro tekstą aktualų įvairioms gyvenimo situacijoms.
Citatos iš Bhagavadgitos
Žemiau pateikiama keletas žymiausių Bhagavadgitos citatų (remiantis populiariais vertimais, pvz., Eknath Easwaran ar Swami Prabhupada, su skyrių ir posmų nuorodomis). Citatos atspindi pagrindines teksto temas:
- Apie sielos nemirtingumą (2 skyrius, 20 posmas) „Siela negimsta ir nemiršta; ji niekada neatsiranda ir neišnyksta. Ji yra negimusi, amžina, pastovi ir pirminė. Ji nėra sunaikinama, kai kūnas žūva.“
(nā jāyate mriyate vā kadācin nāyaṁ bhūtvā bhavitā vā na bhūyaḥ / ajo nityaḥ śāśvato ’yaṁ purāṇo na hanyate hanyamāne śarīre)
Ši citata pabrėžia sielos amžinumą, nuramindama Ardžunos baimę dėl mirties mūšyje. - Apie pareigą be prisirišimo (2 skyrius, 47 posmas) „Turi teisę tik į veiksmą, bet ne į jo vaisius. Tegul tavo motyvas nebūna veiksmo rezultatai, tačiau neleisk sau prisirišti prie neveiklumo.“
(karmaṇy evādhikāras te mā phaleṣu kadācana / mā karma-phala-hetur bhūr mā te saṅgo ’stv akarmaṇi)
Tai pagrindinė Karma jogos mokymo citata, raginanti veikti nesiekiant asmeninės naudos. - Apie pusiausvyrą (2 skyrius, 48 posmas) „Atlik savo pareigą, išlaikydamas pusiausvyrą, atsisakydamas prisirišimo, o Ardžuna, būdamas abejingas sėkmei ar nesėkmei. Tokia pusiausvyra vadinama joga.“
(yoga-sthaḥ kuru karmāṇi saṅgaṁ tyaktvā dhanañjaya / siddhy-asiddhyoḥ samo bhūtvā samatvaṁ yoga ucyate)
Ši eilutė moko išlaikyti ramybę bet kokiomis aplinkybėmis. - Apie atsidavimą (9 skyrius, 26 posmas) „Jei kas su atsidavimu aukoja man lapą, gėlę, vaisių ar vandenį, aš priimu tą dovaną, pasiūlytą su meile.“
(patraṁ puṣpaṁ phalaṁ toyaṁ yo me bhaktyā prayacchati / tad ahaṁ bhakty-upahṛtam aśnāmi prayatātmanaḥ)
Ši citata pabrėžia Bhakti jogos paprastumą ir meilės Dievui svarbą. - Apie Krišnos kosminę formą (11 skyrius, 32 posmas) „Aš esu laikas, galingas pasaulio naikintojas, ir atėjau sunaikinti šias tautas. Net be tavo dalyvavimo visi kariai, stovintys priešingose pusėse, žus.“
(kālo ’smi loka-kṣaya-kṛt pravṛddho lokān samāhartum iha pravṛttaḥ / ṛte ’pi tvāṁ na bhaviṣyanti sarve ye ’vasthitāḥ pratyanīkeṣu yodhāḥ)
Ši citata atspindi Krišnos dieviškąją galią ir neišvengiamą likimo eigą. - Apie atsidavimą ir išsilaisvinimą (18 skyrius, 66 posmas) „Atsisakyk visų pareigų ir vien tik man atsiduok. Aš tave išvaduosiu iš visų nuodėmių. Nesielvartauk.“
(sarva-dharmān parityajya mām ekaṁ śaraṇaṁ vraja / ahaṁ tvāṁ sarva-pāpebhyo mokṣayiṣyāmi mā śucaḥ)
Ši eilutė yra Bhagavadgitos kulminacija, pabrėžianti visiško atsidavimo Dievui svarbą. - Apie veiksmą ir Dievo valią (3 skyrius, 27 posmas) „Visi veiksmai atliekami gamtos savybių (gunų). Tas, kurį apgauna ego, mano: ‘Aš esu veikėjas.’“
(prakṛteḥ kriyamāṇāni guṇaiḥ karmāṇi sarvaśaḥ / ahaṅkāra-vimūḍhātmā kartāham iti manyate)
Ši citata moko atsisakyti ego ir pripažinti, kad veiksmai kyla iš gamtos, o ne iš savęs.
Bhagavadgita turi panašumų su kitais religiniais ir filosofiniais tekstais:
- Avestos Gathos: Zaratustros himnai taip pat nagrinėja moralės, teisingumo ir dieviškosios valios temas, tačiau Bhagavadgita yra labiau naratyvinė ir praktiška.
- Vachanamrut: Swaminarayan pokalbiai primena Bhagavadgitos dialoginį stilių, abu pabrėžia atsidavimą ir dvasinį vadovavimą.
- Arda Virafo kelionė: Nors Bhagavadgita nenagrinėja pomirtinio pasaulio kaip zoroastrizmo tekstas, abu kūriniai moko apie moralinį gyvenimą ir dieviškąjį teisingumą.
- Dhammapada: Budizmo tekstas taip pat siūlo praktinius patarimus dvasiniam gyvenimui, tačiau Bhagavadgita labiau pabrėžia Dievo vaidmenį.
Knygos forma ir prieiga
Bhagavadgita yra prieinama įvairiais formatais:
- Originalus tekstas: Sanskrito kalba, dažnai publikuojamas su komentarais (bhashya), pvz., Šankaros (Advaita Vedanta), Ramanudžos (Višistadvaita) ar Madhvos (Dvaita).
- Vertimai: Populiarūs vertimai į anglų kalbą apima Eknath Easwaran, Swami Prabhupada (Bhagavad Gita As It Is), ir Barbara Stoler Miller. Lietuvių kalba yra keli vertimai, pvz., Audriaus Beinoriaus „Bhagavadgita“ (2007).
- Internetiniai šaltiniai: Svetainės kaip www.bhagavad-gita.org ar www.gitasupersite.iitk.ac.in siūlo tekstą su vertimais ir komentarais.
- Mobiliosios programėlės: Programėlės, tokios kaip „Bhagavad Gita“ (iOS/Android), suteikia prieigą prie teksto, garso įrašų ir komentarų.
Kodėl verta skaityti?
Bhagavadgita yra nesenstanti dėl savo universalių temų ir praktinių patarimų. Ji moko, kaip:
- Susidoroti su moralinėmis dilemomis ir priimti sprendimus.
- Rasti pusiausvyrą tarp materialaus ir dvasinio gyvenimo.
- Įveikti ego, baimę ir prisirišimus.
- Puoselėti atsidavimą ir ramybę bet kokiomis aplinkybėmis.
Tekstas yra ne tik hinduizmo šventraštis, bet ir filosofinis vadovas, aktualus bet kokios kultūros ar tikėjimo žmonėms. Mahatma Gandhi vadino Gitą savo „dvasiniu žodynu“, o jos išmintis įkvepia milijonus visame pasaulyje.