Vienas iš ryškiausių baroko epochos meno kūrinių stovi ne muziejuje, o pačioje širdyje – virš šventojo Petro kapo. Tai – Gian Lorenzo Bernini sukurtas bronzinis baldachinas (lot. baldacchino) Šv. Petro bazilikoje Vatikane.
Tradiciškai „baldachinas“ – tai stogelis ar denginys, dažnai dekoratyvus, kabantis virš altoriaus, sostų ar procesijų metu nešamas virš karalių ar popiežių. Tai ne tik dekoracija – jis simbolizuoja orumą, šventumą ir dangišką globą.
Berninio baldachinas stovi tiksliai virš šv. Petro kapo, po pagrindiniu bazilikos kupolu – ta vieta, kurioje pagal tradiciją buvo palaidotas apaštalas Petras. Tuo pačiu jis stovi ir virš didžiojo altoriaus – vietos, kur vienintelis popiežius gali aukoti Mišias.
Gian Lorenzo Bernini, genialus italų skulptorius, architektas ir scenografas, buvo tik 25 metų, kai 1624 m. gavo užsakymą iš paties popiežiaus Urbono VIII Barberini. Darbai truko devynerius metus – iki 1633 m. Šis kūrinys buvo jo pirmasis didelis projektas Vatikane, ir jis tapo ženklu, kad Bernini keičia Romos veidą.
Baldachinas pagamintas iš apie 100 tonų bronzos, ir siekia apie 29 metrus aukščio – tai maždaug dešimties aukštų namas! Konstrukcija sudaryta iš keturių spiralinių kolonų, kurios kyla aukštyn lyg gyvos, lyg augalai. Ant jų – angelų, gėlių, laurų vainikų ir bičių motyvai (bitės – Barberini šeimos herbo simbolis).
Viršuje baldachinas vainikuojamas dramatiškais barokiniais užuolaidų klostėmis ir didžiule Šventosios Dvasios simbolika – iš čia sklinda šviesa, krintanti tiesiai į altorių.
Pagal legendą, daug bronzos baldachinui buvo paimta iš Panteono portiko – tai išprovokavo garsų posakį:
„Quod non fecerunt barbari, fecerunt Barberini“ – „Ko nepadarė barbarai, padarė Barberinai.“
Šis šmaikštus priekaištas reiškė, kad popiežiaus šeima, naikindama antikinį paveldą, padarė daugiau žalos nei įsiveržę svetimšaliai. Tačiau šis faktas šiandien keliamas su atsarga – neaišku, kiek bronzos buvo paimta iš Panteono ir kiek – iš kitų šaltinių.
Berninio baldachinas – tai sankirta tarp meno, tikėjimo ir galios. Jis ženklina Romos Katalikų Bažnyčios tęstinumą nuo šv. Petro iki dabartinio popiežiaus. Tai vizualinė jungtis tarp kapo, altoriaus ir kupolo – tarp žemės, dangaus ir dvasios.
Jis taip pat yra pirmasis didelio masto barokinio meno kūrinys Vatikane. Bernini čia pirmą kartą parodė savo gebėjimą sujungti architektūrą, skulptūrą ir dramaturgiją į vieną organišką visumą. Vėliau jis suformuos visą barokinę Romos viziją – fontanus, aikštes, bažnyčias.
Įdomybės:
– Kai kurie baldachino elementai buvo atlikti ne Berninio, o jo konkurento Francesco Borromini, kuris tuo metu dirbo kartu su juo – jų bendradarbiavimas vėliau virs garsiąja kūrybine priešprieša.
– Spiralės kolonos – įkvėptos legendinių Solomono kolonų, kurios, pasak tradicijos, stovėjo Saliamono šventykloje Jeruzalėje. Bernini norėjo atkurti tą patį „senosios šventyklos“ šventumą.
– Baldachinas savo mastu ir forma simboliškai „prisijaukina“ didžiulį Michelangelo kupolą viršuje – sukuria žmogiškesnę mastelio dermę altoriaus erdvėje.