Vilniaus šv. Ignoto bažnyčia stovi Vilniaus senamiestyje, šv. Ignoto gatvėje. Pastatyta 1622–1647 m. Ilgainiui naudota karinėms reikmėms ir suniokota. 1925 m. rekonstruota pagal Juliušo Kloso projektą, imituojant ankstyvojo baroko formas.
2004 m. lapkričio 23, po sovietmečio, vėl atiteko religinėms reikmėms (kaip pagrindinė Lietuvos kariuomenės bažnyčia).
Šv. Ignoto bažnyčia, išgyvenusi audringą istoriją, kupiną karinių įvykių ir rekonstrukcijų, vis dėlto išliko svarbi Vilniaus religinio gyvenimo dalis. Jos atgimimas po sovietmečio, 2004 metais, yra simbolinis dvasinio atsinaujinimo ženklas. Bažnyčia, nors ir rekonstruota, mena ankstyvojo baroko stilių, primindama apie laiką, kai religija buvo neatsiejama visuomenės gyvenimo dalis. Švento Ignočio, kaip kankinio ir Dievo tarno, pavyzdys skatina apmąstyti tikėjimo tvirtumą ir ištikimybę net sunkiausiomis aplinkybėmis. Galime prisiminti švento Pauliaus žodžius: „Nes aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei valdžios, nei dabartis, nei ateitis, nei galios, nei aukštis, nei gylis, nei jokia kita būtybė negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje“ (Rom 8, 38-39). Ši bažnyčia, tapusi Lietuvos kariuomenės bažnyčia, simbolizuoja tikėjimą ir viltį, stiprinantį karius jų tarnyboje. Jos sienos mena ne tik istoriją, bet ir maldas, aukotas per šimtmečius. Šv. Ignoto bažnyčios istorija primena, kad tikėjimas išlieka net ir ten, kur griūva sienos ir keičiasi epochos. Bažnyčios atgimimas po sovietmečio yra liudijimas apie tikėjimo atkaklumą ir jo svarbą žmonių gyvenime. Ši vieta kviečia apmąstyti dvasines vertybes ir ieškoti dvasinio atnaujinimo. Tikėjimas, kaip ir ši bažnyčia, išgyvena permainas, bet išlieka.