Saugų evangelikų liuteronų bažnyčia

1854 m. rugpjūčio 30 d. kertinį akmenį pašventino jau antrasis filijos kunigas Kristupas Sturys (dirbo čia nuo 1849 iki 1864 m.). Stačiakampė, raudonų plytų su nedideliu bokšteliu aukšta masyvi bažnyčia buvo statoma trejus metus. Šventinimo iškilmės įvyko 1857 m. spalio 9 d. Vienos navos su apside, dailininko dekoruoti maldos namai turėjo sujungtą altorių – sakyklą, talpius kūrus, 14 registrų vargonus, vieną varpą. Tasai, sako, lyg suvokęs nelengvą parapijiečių gyvenimą, skambinamas vis kartojęs: “Prie Saugų daug vargų! Prie Saugų daug vargų!” Reikšminga, jog daugumą šios parapijos bažnyčios statybos išlaidų padengė Prūsijos karalystės iždas – statybos reikalais besirūpinusiems asmenims pavyko įtraukti ją į valstybės finansuojamų statinių sąrašą.

Bendruomenei, pasistačiusiai talpius maldos namus, vėliau priskirta dar keliolika kaimų, tad ją galiausiai sudarė 31 kaimo – Alkos, Aukštumalų, Barvų, Čiūtelių, Kukorų, Mantvydų, Norkaičių, Petrelių, Sakūčių, Vytulių, Žagatpurvių, Žemaitkiemio bei dar daugelio kitų – žmonės. Kunigui paskirta 150 margų (apie 37-38 ha) pievų bei dirbamos žemės. Nustatyta 750 markių metinė alga. Gyveno jis patogiame mūriniame name greta bažnyčios. Parapija tuo metu turėjo apie 4 300 narių. Paskesniais metais jų skaičius nedaug tekito: 1848 priskaičiuota 4 262 (lietuvininkų 2 976, arba 70%), 1878 – 4 775 (liet. 3 500, arba 73%), 1902 – apie 5 000 (liet. 3 200, arba 64%). Po Pirmojo pasaulinio karo, 1921 m. jų buvo 5 500, tiek pat 1926, o štai po dešimties metų, 1936, jau tik 4 249.