Manoma, kad pirmoji medinė koplyčia buvo pastatyta XVI a. pradžioje. Kulvoje nuolat gyveno kunigas. Jį išlaikė Kulvos (Žemutinės Kulvos) dvaras (dvarininkai Kulviečiai, perėję į reformaciją, koplyčią atidavė evangelikams reformatams). Skarulių klebonas Klimkevičius 1645 m. pradėjo bylinėtis dėl Kulvos koplyčios. Jono Parčevskio rūpesčiu išmūryta koplyčia su 3 valakais žemės ir 3 valstiečių šeimomis 1647 m. perduota katalikams. Koplyčia 1710 m. gerokai remontuota. Iki 1782 m. primūrytas priebažnytis.
1782 m. bažnyčia buvo filija. 2 km į pietvakarius nuo Kulvos, Sangailiškiuose, buvo koplyčia. Joje taip pat laikytos pamaldos. Kauno maršalka J. Stanevičius ir kunigas Saulyta gavo iš vyresnybės pinigų ir bažnyčią 1847 m. atnaujino. Kunigo Julijono Norkevičiaus iniciatyva įsteigta parapijos bibliotekėlė. 1909 m. įsteigta parapija.
1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Vargonininkas Jonas Jakaitis XX a. pradžioje suorganizavo bažnytinį chorą. Nuo 1909 m. kas antrą sekmadienį pradėta giedoti lietuviškai. Bažnyčia 1911 m. perstatyta, paaukštintas bokštas. Per Antrąjį pasaulinį karą mūrinė bažnyčia sudegė.