Karvio dvaro savininkas Točilauskis 1779 m. pastatė medinę bažnyčią. Jai paskirtas Masionių palivarkas ir Karvio kaimas (4 valakai). 1783 m. įkurta parapija (iki tol buvo Maišiagalos parapijos filija). 1861 m. bažnyčia sudegė. Jos vietoje 1862–1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. XIX a. pab.-XX a. pradžioje parapijiečiai kalbėjo lietuviškai.
Karvio Šv. Juozapo bažnyčios istorija – tai gyvas tikėjimo liudijimas, atspindintis ne tik pastato raidą, bet ir parapijiečių dvasinį gyvenimą. Medinės bažnyčios statymas 1779 metais byloja apie ankstyvąją krikščionybės įsitvirtinimą šiame krašte, o Masionių palivarko ir Karvio kaimo skyrimas bažnyčiai pabrėžia tikėjimo svarbą bendruomenės gyvenime. 1861 metų gaisras, sunaikinęs medinę bažnyčią, galėjo būti interpretuojamas kaip išbandymas, tačiau parapijiečių ryžtas perstatyti šventyklą per trejus metus liudija tvirtą tikėjimą ir viltį. Mūrinės bažnyčios statyba – tai naujo gyvenimo pradžia, simbolis atgimimo ir neblėstančio tikėjimo. Šv. Juozapas, kaip bažnyčios globėjas, yra svarbus simbolis, nes jis laikomas teisingumo, darbo ir šeimos globėju, o tai atspindi ir bendruomenės vertybes. Galbūt parapijiečiai, statydami bažnyčią, vadovavosi šventojo gyvenimo pavyzdžiu, ieškodami stiprybės ir vilties. Kaip rašė šv. Augustinas: „Mylėk ir daryk, ką nori.“ Tikėjimas ir meilė Dievui buvo jų vedlys, padedantis įveikti sunkumus ir kurti bendruomenę. Bažnyčios istorija – tai ne tik akmenų ir plytų istorija, bet ir žmonių tikėjimo, meilės ir atsidavimo Dievui istorija. Ji byloja apie nuolatinį siekį artintis prie Dievo ir gyventi pagal jo valią. Ši šventykla – tai ne tik pastatas, bet ir dvasinė prieglauda, kur parapijiečiai gali rasti ramybę, paguodą ir jėgą. Šv. Juozapo bažnyčia Karvyje yra gyvas liudijimas apie tikėjimo galią ir žmonių ryžtą išlaikyti savo tikėjimą net ir sunkiausiomis aplinkybėmis.