Šventojo Bazilijaus regula (Regulae Fusius Tractatae ir Regulae Brevius Tractatae), sukurta IV a., yra vienas svarbiausių Rytų krikščionybės vienuolinio gyvenimo dokumentų. Šventasis Bazilijus Didysis (apie 330–379), Kapadokijos vyskupas ir teologas, laikomas Rytų Bažnyčios vienuolynų sistemos tėvu. Jo regula ne tik nustatė vienuolių gyvenimo taisykles, bet ir suformavo bendruomeninio (kenobitinio) vienuolinio gyvenimo modelį, kuris tapo pavyzdžiu tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionybėje.
Bazilijonai skiriasi nuo kitų vienuolijų tuo, kad laikosi šv. Bazilijaus Didžiojo regulos, kuri pabrėžia gyvenimą bendruomenėje (cenobitinį gyvenimą), kai visi vienuoliai gyvena kartu, dalijasi darbu, malda ir kasdieniu gyvenimu, laikosi tų pačių taisyklių ir paklūsta vienam vyresniajam. Skirtingai nei kai kurios Vakarų vienuolijos, bazilijonai išlaikė Rytų krikščionių tradiciją – Bizantijos liturgiją, apeigas ir dvasinį paveldą. Be maldos ir dvasinio ugdymo, jų vienuolynai dažnai tapdavo ir švietimo bei kultūros centrais, ypač Ukrainoje ir Lietuvoje.
Bazilijus Didysis gyveno Kapadokijoje (dabartinė Turkija) tuo metu, kai krikščionybė buvo neseniai tapusi Romos imperijos oficialia religija (po Konstantinopolio edikto 313 m.). IV a. buvo intensyvaus vienuolinio judėjimo laikotarpis, ypač Egipte, kur klestėjo atsiskyrėliškas (eremitinis) gyvenimas, vadovaujamas tokių asmenybių kaip šv. Antanas Didysis. Tačiau Bazilijus, paveiktas savo kelionių po Egiptą, Siriją ir Palestiną, kur jis studijavo vienuolių bendruomenes, pasirinko kitą kelią – bendruomeninį (kenobitinį) vienuolinį gyvenimą, kuriame vienuoliai gyvena kartu, dalijasi darbu, malda ir turtu.
Bazilijaus regula kilo iš jo patirties organizuojant vienuolynus Pontuse ir Kapadokijoje. Jis siekė sukurti subalansuotą gyvenimo būdą, kuris derintų asketizmą, maldą ir praktinę tarnystę visuomenei, ypač vargšams. Regula nebuvo vienkartinis dokumentas, o veikiau atsakymų į klausimus rinkinys, kurį Bazilijus pateikė vienuoliams ir bendruomenėms. Ji susideda iš dviejų pagrindinių dalių:
- Ilgesnės taisyklės (Regulae Fusius Tractatae): 55 skyriai, kuriuose išsamiai aptariami vienuolinio gyvenimo principai, įskaitant įžadus, bendruomenės tvarką, darbą ir maldą.
- Trumpesnės taisyklės (Regulae Brevius Tractatae): 313 trumpų klausimų ir atsakymų, sprendžiančių praktinius ir dvasinius klausimus.
Kaip pažymi Rytų Bažnyčios istorikas Kallistos Ware, „Bazilijaus regula yra ne tiek griežtas teisynas, kiek dvasinis vadovas, kviečiantis vienuolius gyventi pagal Evangeliją bendruomenėje“ (The Orthodox Church, 1993, p. 39).
Regulos struktūra ir vienuolių įžadai
Bazilijaus regula yra unikali tuo, kad ji nėra tokia formali kaip, pavyzdžiui, šv. Benedikto regula Vakarų tradicijoje. Vietoj detalių taisyklių ji pateikia teologinius ir praktinius principus, kurie taikomi įvairiose situacijose. Vienuolių įžadai, tokie kaip klusnumas, skaistumas (celibatas), neturtas ir stabilumas, yra pagrindiniai regulos elementai, tačiau jie nėra išreikšti kaip formalūs įžadai, o veikiau kaip gyvenimo būdo įsipareigojimai, kylantys iš meilės Dievui ir artimui.
1. Klusnumas
Klusnumas yra esminė Bazilijaus regulos dorybė, atspindinti vienuolio atsidavimą Dievo valiai ir bendruomenės vadovui. Bazilijus pabrėžia, kad klusnumas yra laisvas pasirinkimas, o ne prievarta. Jis rašo:
„Klusnumas yra būtinas, nes jis išlaisvina mus nuo savanaudiškumo ir sujungia su Dievo valia. Vienuolis, kuris paklūsta vyresniajam, paklūsta Kristui, nes vyresnysis yra Kristaus vietininkas bendruomenėje“ (Ilgesnės taisyklės, 28 skyrius).
Klusnumas taikomas ne tik vyresniajam, bet ir bendruomenės nariams tarpusavyje. Bazilijus ragina vienuolius „būti klusnius vienas kitam, kaip Kristus buvo klusnus Tėvui“ (Trumpesnės taisyklės, 180 klausimas). Šis abipusis klusnumas stiprina bendruomenės vienybę.
2. Skaistumas (celibatas)
Skaistumas Bazilijaus reguloje laikomas būdu visiškai atsiduoti Dievui, atsisakant kūniškų troškimų. Celibatas nėra tikslas savaime, o priemonė dvasiniam augimui ir tarnystei. Bazilijus pabrėžia, kad skaistumas turi būti praktikuojamas su nuolankumu ir malda:
„Celibatas yra dovana, leidžianti vienuoliui gyventi kaip angelams, sutelkiant visą savo meilę į Dievą. Tačiau jis reikalauja budrumo ir maldos, kad kūnas ir siela išliktų tyri“ (Ilgesnės taisyklės, 15 skyrius).
Bazilijus taip pat įspėja apie pagundas ir ragina vienuolius vengti situacijų, kurios galėtų pakenkti jų skaistumui, pavyzdžiui, pernelyg artimo bendravimo su pasauliečiais (Trumpesnės taisyklės, 200 klausimas).
3. Neturtas
Neturtas Bazilijaus reguloje yra radikalus įsipareigojimas atsisakyti asmeninės nuosavybės ir dalintis viskuo su bendruomene. Bazilijus mato neturtą kaip Evangelijos įsakymo „parduok viską, ką turi, ir sek paskui mane“ (Mt 19, 21) įgyvendinimą. Jis rašo:
„Neturtas išlaisvina sielą nuo rūpesčių dėl žemiškų dalykų ir leidžia mums tarnauti vargšams, kaip Kristus tarnavo. Vienuolis, kuris laiko ką nors savu, atskiria save nuo bendruomenės ir nuo Dievo“ (Ilgesnės taisyklės, 8 skyrius).
Bazilijus reikalauja, kad visi vienuolyno turtai būtų bendri, o vienuoliai dirbtų, kad išlaikytų bendruomenę ir padėtų vargšams. Jo įkurtas „Baziliadas“ – ligoninių, prieglaudų ir labdaros centrų kompleksas Cezarėjoje – yra praktinis šio principo įgyvendinimas.
4. Stabilumas
Nors Bazilijaus regula tiesiogiai nemini „stabilumo įžado“ kaip šv. Benedikto reguloje, ji pabrėžia įsipareigojimą likti bendruomenėje ir ištvermingai laikytis vienuolinio gyvenimo. Bazilijus įspėja apie klajojančius vienuolius, kurie palieka bendruomenę ieškodami lengvesnio kelio:
„Tas, kuris palieka bendruomenę be rimtos priežasties, išbando Dievo kantrybę. Vienuolynas yra vieta, kur mes mokomės ištvermės ir meilės, todėl ištikimybė bendruomenei yra ištikimybė Kristui“ (Trumpesnės taisyklės, 120 klausimas).
Kiti principai
Be įžadų, Bazilijaus regula aptaria kitus svarbius vienuolinio gyvenimo aspektus:
- Malda ir darbas: Bazilijus pabrėžia pusiausvyrą tarp maldos ir fizinio darbo, cituodamas apaštalo Pauliaus žodžius: „Kas nedirba, tenevalgo“ (2 Tes 3, 10). Jis rašo: „Darbas yra šventas, nes jis mus moko nuolankumo ir tarnystės. Malda ir darbas yra dvi sparnai, keliančios sielą pas Dievą“ (Ilgesnės taisyklės, 37 skyrius).
- Bendruomeninis gyvenimas: Bazilijus tvirtina, kad kenobitinis gyvenimas yra pranašesnis už atsiskyrėlišką, nes jis leidžia praktikuoti meilę artimui: „Gyventi vienam lengva, bet tik bendruomenėje išbandoma tikroji meilė ir nuolankumas“ (Ilgesnės taisyklės, 7 skyrius).
- Tarnystė vargšams: Bazilijus ragina vienuolius tarnauti visuomenei, ypač vargšams ir ligoniams, kaip Kristaus įsakymo „mylėk savo artimą“ išraišką (Ilgesnės taisyklės, 42 skyrius).
Bazilijaus regula yra giliai įsišaknijusi Šventajame Rašte ir Rytų krikščionybės teologijoje. Joje atsispindi:
- Evangelijos radikalumas: Bazilijus remiasi Jėzaus kvietimu „sekti paskui mane“ (Mt 16, 24), pabrėždamas, kad vienuolinis gyvenimas yra visiškas atsidavimas Dievui.
- Trinitarinė teologija: Kaip vienas iš Kapadokijos tėvų, Bazilijus akcentuoja bendruomeninį gyvenimą kaip Švenčiausiosios Trejybės – Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios – atspindį. Jis rašo: „Kaip Trejybė yra vienybė meilėje, taip vienuolynas turi būti vieningas per meilę ir klusnumą“ (Ilgesnės taisyklės, 3 skyrius).
- Asketizmas: Bazilijaus asketizmas yra saikingas, vengiantis kraštutinumų, būdingų kai kurioms Egipto vienuolių praktikoms. Jis ragina: „Asketizmas yra priemonė, o ne tikslas; jis turi tarnauti meilei, o ne puikybei“ (Trumpesnės taisyklės, 50 klausimas).
Regulos turinys
Bazilijaus regula yra parašyta dialoginiu stiliumi, ypač Trumpesnėse taisyklėse, kur klausimai ir atsakymai atspindi praktinius vienuolių rūpesčius. Štai keletas svarbių citatų, iliustruojančių regulos esmę:
- Apie meilę kaip vienuolinio gyvenimo pagrindą: „Meilė Dievui ir artimui yra visų įsakymų širdis. Be meilės vienuolio gyvenimas yra tuščias, nes jis neatspindi Kristaus, kuris yra Meilė“ (Ilgesnės taisyklės, 2 skyrius).
- Apie bendruomenės svarbą: „Gyventi vienam yra pavojinga, nes nėra kas pataisytų mūsų klaidų ar paguostų silpnumo metu. Bendruomenė yra kaip kūnas, kuriame kiekvienas narys tarnauja kitiems“ (Ilgesnės taisyklės, 7 skyrius).
- Apie maldos ir darbo pusiausvyrą: „Malda be darbo tampa tingumu, o darbas be maldos – tuštybe. Abu kartu veda mus į Dievo karalystę“ (Ilgesnės taisyklės, 37 skyrius).
- Apie nuolankumą: „Nuolankumas yra vienuolio drabužis. Jei jis puikuojasi savo dorybėmis, jis praranda viską, ką pasiekė“ (Trumpesnės taisyklės, 260 klausimas).
- Apie tarnystę vargšams: „Vargšas yra Kristaus veidas. Tarnauti jam reiškia tarnauti pačiam Viešpačiui. Vienuolynas, kuris užsidaro nuo vargšų, nėra tikras vienuolynas“ (Ilgesnės taisyklės, 42 skyrius).
Šios citatos atspindi Bazilijaus regulos praktinį ir dvasinį pobūdį, pabrėždamos, kad vienuolinis gyvenimas yra ne tik asmeninis šventumas, bet ir tarnystė bendruomenei bei pasauliui.
Bazilijaus regula turėjo milžinišką įtaką Rytų krikščionybės vienuoliniam gyvenimui. Ji tapo pagrindu daugeliui Rytų Bažnyčios vienuolynų, įskaitant Atono kalno bendruomenes, Rusijos ortodoksų vienuolynus ir Graikijos vienuolynus. Bazilijaus regulos principai taip pat paveikė Vakarų krikščionybę – šv. Benediktas, rašydamas savo regulą, buvo susipažinęs su Bazilijaus darbais ir perėmė kai kurias idėjas, tokias kaip bendruomeninis gyvenimas ir maldos bei darbo pusiausvyra.
Istorijos
- Baziliadas ir socialinė tarnystė. Bazilijaus įkurtas „Baziliadas“ Cezarėjoje buvo ne tik vienuolynas, bet ir socialinės pagalbos centras, kuriame buvo teikiama pagalba vargšams, našlaičiams ir ligoniams. Ši institucija atspindėjo regulos principą, kad vienuoliai turi tarnauti visuomenei. Bazilijus pats asmeniškai prižiūrėjo ligonius, kaip užfiksuota jo laiškuose: „Mes, vienuoliai, esame pašaukti ne tik melstis, bet ir plauti Kristaus kojas vargšuose“ (Laiškas 94).
- Atono kalno vienuolynai. Atono kalno vienuolynai, tokie kaip Didžioji Lavra, iki šiol vadovaujasi Bazilijaus regula, pritaikyta vietos tradicijoms. Pavyzdžiui, vienuoliai kasdien atlieka ilgas liturgines valandas, kaip rekomenduoja Bazilijus (Ilgesnės taisyklės, 37 skyrius), ir dirba bendruomenės darbus, tokius kaip ikonų tapymas ar žemės ūkis.
- Rusijos ortodoksų tradicija. Rusijos vienuolynai, tokie kaip Šv. Sergijaus Trejybės lavra, perėmė Bazilijaus regulos principus per Bizantijos tradiciją. Šv. Serafimas Sarovietis (XIX a.) gyveno pagal Bazilijaus mokymą apie maldą ir nuolankumą, cituodamas: „Nuolankus širdis yra Dievo buveinė“ (Trumpesnės taisyklės, 260 klausimas).
Šventojo Bazilijaus regula išlieka pagrindiniu Rytų ortodoksų vienuolynų vadovu. Nors jos taikymas skiriasi priklausomai nuo regiono ir vienuolyno, pagrindiniai principai – klusnumas, skaistumas, neturtas, malda, darbas ir tarnystė – tebėra gyvi. Pavyzdžiui:
- Atono kalne: Vienuoliai gyvena pagal griežtą Bazilijaus regulos tvarką, derindami ilgas liturgijas su fiziniu darbu, tokiu kaip žemdirbystė ar rankdarbiai.
- Rusijos ir Ukrainos vienuolynuose: Bazilijaus regula yra pritaikyta vietos tradicijoms, tačiau išlaiko bendruomeninio gyvenimo ir tarnystės vargšams akcentą.
- Šiuolaikiniai iššūkiai: Kai kurie šiuolaikiniai vienuolynai, ypač urbanizuotose vietovėse, pritaiko regulą prie modernių aplinkybių, pavyzdžiui, įtraukdami technologijas (pvz., internetą evangelizacijai), tačiau išlaiko dvasinius principus.
Kaip pažymi šiuolaikinis ortodoksų teologas Andrew Louth, „Bazilijaus regula išlieka aktuali, nes ji kalba apie amžinas vertybes – meilę, nuolankumą ir tarnystę, kurios yra universalios“ (Introducing Eastern Orthodox Theology, 2013, p. 112).
Šventojo Bazilijaus regula yra dvasinis testamentas, kviečiantis krikščionis gyventi pagal Evangelijos radikalumą. Jos įžadai – klusnumas, skaistumas, neturtas ir stabilumas – yra ne tik taisyklės, bet ir kelias į bendrystę su Dievu ir artimu. Regula pabrėžia bendruomeninio gyvenimo, maldos, darbo ir tarnystės vargšams svarbą, atspindėdama Bazilijaus viziją apie vienuolyną kaip Kristaus kūno įvaizdį. Kaip jis pats rašė: „Vienuolio gyvenimas yra ne kas kita, kaip Kristaus sekimas, nešant kryžių ir mylint iki galo“ (Ilgesnės taisyklės, 1 skyrius). Šiandien Bazilijaus regula tebėra gyva Rytų Bažnyčios vienuolynuose, įkvėpdama vienuolius ir pasauliečius gyventi tikėjimu ir meile.
Regulos knygą su pilnu tekstu nesunkiai galite rasti internete anglų ar kitomis kalbomis.