Bahajų tikėjime nėra formalių priesaikų ar įžadų, panašių į vienuolių ar dvasininkų įžadus kitose religijose. Tačiau tikėjimo priėmimas pats savaime laikomas sąmoningu asmens pasižadėjimu laikytis Bahá’u’lláh – Bahajų tikėjimo įkūrėjo – mokymų ir gyventi pagal Dievo nustatytus principus. Bahajų bendruomenėje tikėjimo įsipareigojimas yra asmeninis ir grindžiamas laisvu apsisprendimu. Bahajų tikėjimas susiformavo XIX amžiuje, Persijoje, ir nuo to laiko išplito visame pasaulyje.
Asmenys, priimantys bahajų tikėjimą, dažniausiai žodžiu arba raštu patvirtina savo apsisprendimą tikėti Bahá’u’lláh mokymais. Kai kuriose bendruomenėse gali būti naudojama paprasta frazė arba rašytinis pareiškimas Bahajų administracijai, tačiau nėra privalomos standartizuotos formulės ar ritualo.
Bahajų tikėjime pabrėžiama laisvė rinktis ir atsakomybė prieš Dievą, todėl atkritimas ar moralinių principų laužymas pirmiausia laikomas asmeniniu klausimu. Vis dėlto, jei kas nors sąmoningai veikia prieš bendruomenės vienybę ar viešai puola tikėjimą, Bahajų administracinės institucijos (pvz., Vietinis arba Nacionalinis dvasinis susirinkimas) gali taikyti priemones – nuo pastoracinio pokalbio iki bendruomeninės veiklos apribojimo. Bahajų požiūriu, pagrindinė pasekmė yra dvasinė atsakomybė, o ne teisinės bausmės.
Nuo pat Bahajų tikėjimo pradžios įsipareigojimas tikėjimui buvo suprantamas kaip asmeninis ir sąmoningas apsisprendimas. Bahajų tikėjimas neturi profesionalių dvasininkų ar vienuolijos, todėl kiekvienas tikintysis prisiima atsakomybę už savo dvasinę kelionę, įsipareigoja kasdien melstis, laikytis pasninko ir siekti pasaulio vienybės.
Įžadų tekstas (pavyzdys)
Kadangi nėra vieno privalomo įžado teksto, dažnai vartojama frazė arba dvasinis pareiškimas:
“Aš tikiu Bahá’u’lláh, Jo Dieviškuoju pasiuntiniu, ir pasižadu laikytis Jo mokymų bei siekti žmonijos vienybės ir teisingumo.”
Bahajų įsipareigojimas nėra suvokiamas kaip prievarta ar pareiga, bet kaip asmeninė sutartis su Dievu. Tai kasdienio dvasinio gyvenimo pažadas: melstis, elgtis teisingai, gerbti visus žmones ir dirbti dėl visuotinės žmonijos gerovės.