Ateistai nori gyventi dabar

Ateizmas dažnai sulaukia kritikos ir nesupratimo. Žmonės, netikintys Dievu ar dievybėmis, neretai laikomi moraliai abejotinais ar net pasiklydusiais. Tačiau ateistų pasaulėžiūra nėra nei chaotiška, nei tuščia – ji dažnai paremta giliu apmąstymu, asmenine atsakomybe ir noru gyventi pilnavidurį gyvenimą čia ir dabar. Šis straipsnis siekia atsargiai paaiškinti ateistų mąstymą, jų motyvus ir ginti jų teisę laisvai pasirinkti savo įsitikinimus.

Vienas dažniausių ateistų teiginių – „noriu gyventi dabar“. Ši frazė atspindi jų požiūrį, kad gyvenimas Žemėje gali būti vienintelis, todėl jį reikia išnaudoti maksimaliai. Ateistai dažnai pabrėžia, kad nėra įrodymų apie pomirtinį gyvenimą, dangų ar rojų, todėl jų dėmesys nukreiptas į tai, kas yra apčiuopiama: santykiai, patirtys, savirealizacija ir indėlis į visuomenę. Net jei yra pomirtinis gyvenimas, dabar jie maksimaliai išnaudos gyvenimą.

Toks požiūris nereiškia hedonizmo ar savanaudiškumo. Priešingai, daugelis ateistų jaučia stiprią atsakomybę už savo veiksmus, nes tiki, kad jų pasirinkimai turi tiesioginę įtaką pasauliui. Jei nėra aukštesnės jėgos, kuri „viską sutvarkys“, ateistai dažnai jaučia pareigą patys kurti teisingumą, gerovę ir prasmę.

Moralė be Dievo

Kritikai kartais teigia, kad be tikėjimo Dievu žmogus neturi moralinio pagrindo. Tačiau ateistai į moralę dažnai žiūri per humanizmo ar racionalumo prizmę. Jų vertybės – empatija, teisingumas, pagarba kitiems – kyla ne iš šventų raštų, o iš suvokimo, kad visi esame tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, ateistas gali laikytis principo „nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad tau darytų“, nes mato, kad toks elgesys skatina harmoniją ir gerovę visuomenėje.

Šis požiūris rodo, kad moralė nėra išskirtinai religijos nuosavybė. Ateistai dažnai pabrėžia, kad geri darbai turėtų būti daromi ne dėl atlygio danguje, o todėl, kad jie yra teisingi patys savaime. Toks mąstymas skatina savarankiškumą ir sąmoningumą, nes žmogus pats turi nuspręsti, kas yra teisinga.

Teisė rinktis ir pagarba skirtumams

Ateistų pasirinkimas netikėti Dievu yra toks pat teisėtas, kaip ir tikinčiųjų pasirinkimas tikėti. Laisvė rinktis savo įsitikinimus yra pagrindinė žmogaus teisė, įtvirtinta daugelyje demokratinių visuomenių. Kritikuoti ateistus vien už tai, kad jų pasaulėžiūra skiriasi, yra neteisinga ir dažnai kyla iš nesupratimo ar išankstinių nuostatų.

Svarbu pripažinti, kad ateizmas, kaip ir tikėjimas, yra labai asmeniškas dalykas. Kai kurie ateistai ateina prie šio požiūrio po ilgų apmąstymų, kiti – dėl asmeninių patirčių ar mokslinio pasaulio suvokimo. Bet kuriuo atveju, jų pasirinkimas nusipelno pagarbos, kaip ir bet kurio kito žmogaus įsitikinimai.

Vietoje to, kad peiktume ateistus ar laikytume juos „kitokiais“, verta siekti dialogo. Ateistų mąstymas apie gyvenimą „čia ir dabar“ gali būti įkvepiantis – jis primena, kad kiekvienas mūsų turime ribotą laiką ir galime jį užpildyti prasmingais darbais. Tuo pat metu tikintieji gali dalintis savo įžvalgomis apie tikėjimą ir pomirtinį gyvenimą. Toks abipusis supratimas stiprina visuomenę, kurioje visi turi teisę laisvai rinktis, kaip gyventi..

Istorijoje būta epochų, kai ateizmas buvo persekiojamas, o viešas netikėjimas galėjo kainuoti laisvę ar net gyvybę. Tačiau šiandien, kai daugelis visuomenių brangina žodžio laisvę ir mąstymo įvairovę, ateistai gali kalbėti atvirai – ir tai jau savaime yra brandžios kultūros ženklas. Nesvarbu, ar žmogus tikintis, ar netikintis – mūsų bendras uždavinys išlieka tas pats: gyventi prasmingai, pagarboje ir atsakomybėje vienas kitam.

Žymiausios ateistų citatos

  1. „Išgalvotas dievas buvo pirmas bandymas paaiškinti tai, ko nesupratome.“
    Christopher Hitchens, žurnalistas ir ateizmo gynėjas.
  2. „Dievo nėra. Tačiau tai nereiškia, kad viskas leidžiama – tai reiškia, kad viskas priklauso nuo mūsų.“
    Jean-Paul Sartre, egzistencialistas.
  3. „Aš netikiu dievu taip pat, kaip netikiu drakonais ar fėjomis.“
    Richard Dawkins, biologas ir rašytojas.
  4. „Būk geras be pragaro baimės.“
    Hemant Mehta, žinomas kaip „Friendly Atheist“.
  5. „Religija gimė tada, kai pirmas sukčius sutiko pirmą kvailį.“
    Mark Twain, rašytojas ir skeptikas.

Žymūs ateistai

  1. Richard Dawkins
    Richard Dawkins, britų biologas ir rašytojas, yra vienas žymiausių „naujojo ateizmo“ atstovų. Jo knyga „Dievo iliuzija“ (2006) tapo bestseleriu, kuriame jis argumentuoja, kad tikėjimas Dievu yra nepagrįstas ir kad mokslas siūlo racionalesnį pasaulio aiškinimą. Dawkinsas aktyviai dalyvauja viešose diskusijose, gindamas sekuliarizmą ir evoliucinę biologiją.
    „Mes visi esame ateistai daugumos dievų atžvilgiu, kuriais žmonės tikėjo. Kai kurie iš mūsų tiesiog nueina vienu dievu toliau.“
  2. Christopher Hitchens
    Christopher Hitchens buvo britų-amerikiečių žurnalistas, rašytojas ir polemininkas, žinomas dėl savo aštrios kritikos religijai. Jo knyga „God Is Not Great“ (2007) teigia, kad religija yra žmogaus sukurta iliuzija, dažnai daranti žalą visuomenei. Hitchens buvo iškalbingas oratorius, garsėjęs savo drąsiu ir provokuojančiu stiliumi.
    „Tai, kad kažkas pageidauja, jog tai būtų tiesa, dar nereiškia, kad tai yra tiesa.“
  3. Ludwig Feuerbach
    Ludwig Feuerbach, XIX a. vokiečių filosofas, laikomas vienu pirmųjų moderniųjų ateistų. Jo darbe „Krikščionybės esmė“ (1841) jis teigė, kad Dievas yra žmogaus norų ir svajonių projekcija, o religija – iliuzinis būdas spręsti gyvenimo prieštaravimus. Feuerbacho idėjos turėjo įtakos vėlesniems mąstytojams, įskaitant Karlą Marksą.
    „Žmogus sukūrė Dievą pagal savo atvaizdą.“