Daugelyje tikėjimų randame bendrų bruožų: istorijas apie pasaulio pradžią, didvyrius, moralės principus ar pomirtinio gyvenimo idėjas. Pavyzdžiui, potvynio mitai egzistuoja tiek Biblijoje, tiek senovės Mesopotamijos tekstuose. Tokios paralelės rodo žmonijos pastangas aiškintis gyvenimo prasmę.
Nors panašumų yra, dievo supratimas skiriasi. Abraominės religijos (judaizmas, krikščionybė, islamas) tiki vienu dievu, bet krikščionybė pabrėžia Trejybę, o islamas ir judaizmas – griežtą monoteizmą. Induizmas siūlo daug dievų arba vieną visumą (Brahmaną), o budizmas dažnai apsieina be asmeninio dievo, sutelkdamas dėmesį į nušvitimą.
Teiginys, kad visos religijos kilo iš vieno dievo ar žmogaus idėjos, patrauklus, bet trūksta įrodymų. Religijos formavosi per tūkstančius metų, veikiamos skirtingų kultūrų ir istorinių aplinkybių. Panašumai greičiau atspindi bendras patirtis, o ne vieną kūrėją.
Religijų kilmės tyrinėjimas: ar tikrai vienas dievas?
Filmas teigia, kad visos religijos – nuo krikščionybės iki induizmo – garbina tą patį dievą, tik skirtingais vardais ir su nežymiai pakitusiomis detalėmis. Tokie filmai kaip „Zeitgeist: The Movie“ „The Arrivals“, „The God Who Wasn’t There“ ar „Religulous“ pabrėžia stulbinamus panašumus tarp tikėjimų, teigdami, kad jie galėjo kilti iš vieno šaltinio, galbūt net vieno žmogaus sumanymo. Bet ar tai tiesa? Ar religijų paralelės įrodo bendrą kilmę, ar jos tik atspindi bendras žmonijos patirtis? Panagrinėkime šį klausimą, remdamiesi istorija, mitologija ir religijų palyginimu.
Panašumai tarp religijų
Daugelyje tikėjimų randame bendrų temų, kurios atrodo universalios:
- Kūrimo mitai: Beveik kiekviena religija turi istoriją apie pasaulio pradžią. Pavyzdžiui, Biblijoje Dievas sukuria pasaulį per šešias dienas, o induizmo tekstuose Brahma pradeda visatą.
- Didvyriai ir gelbėtojai: Religijose dažnai sutinkame išskirtines figūras – Jėzus krikščionybėje, Krišna induizme, Buda budizme – kurios moko, gelbsti ar įkvepia.
- Moralės principai: „Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi“ – šis principas, vadinamas auksine taisykle, randamas krikščionybėje, budizme, islame ir kitur.
- Pomirtinio gyvenimo idėjos: Ar tai būtų rojus, reinkarnacija, ar nirvana, religijos siūlo atsakymus apie tai, kas laukia po mirties.
- Ritualai: Maldos, meditacija, aukojimai ar piligrimystės yra įprasti daugelyje tikėjimų.
Šie panašumai rodo, kad žmonija, nepaisant geografinių ir kultūrinių skirtumų, ieško atsakymų į panašius klausimus: kas mes esame, kodėl egzistuojame, kaip turėtume gyventi?
Konkretūs panašumų pavyzdžiai
Filmai dažnai pabrėžia konkrečias istorijas, kurios atrodo tarsi kopijuotos tarp religijų. Štai keli dažnai minimi pavyzdžiai:
| Tema | Religija / Mitologija | Panašumai | Skirtumai |
|---|---|---|---|
| Gimimas iš mergelės | Krikščionybė (Jėzus) | Teigiama, kad Jėzus gimė iš mergelės Marijos | Egipto mitologijoje Izidė, Horo motina, pastojo magiškai, bet nebuvo mergelė. |
| Egiptas (Horas) | Filmuose teigiama, kad Horas gimė iš mergelės | Horo gimimo data nežinoma, o Jėzaus gruodžio 25 d. data pasirinkta vėliau. | |
| Potvynio mitas | Krikščionybė (Nojus) | Nojus stato arką, kad išgyventų Dievo siųstą potvynį. | Mesopotamijos mitas senesnis, galėjo paveikti Biblijos istoriją. |
| Mesopotamija (Utnapištimas) | Utnapištimas gauna dievų įsakymą statyti laivą potvyniui | Kitose kultūrose (pvz., indėnų) potvynio mitai atsirado nepriklausomai. | |
| Mirtis ir prisikėlimas | Krikščionybė (Jėzus) | Jėzus miršta ir prisikelia, atnešdamas išganymą. | Ozirio „atgimimas“ susijęs su gamtos ciklais, ne išganymu. |
| Egiptas (Ozirio) | Oziris „atgimsta“ po mirties kaip pomirtinio pasaulio valdovas. | Adonio istorija simbolizuoja derliaus ciklą, ne dvasinį išgelbėjimą. | |
| Graikija (Adonis) | Adonis miršta ir atgimsta, simbolizuodamas gamtos atsinaujinimą. |
Šie pavyzdžiai rodo, kad panašumai egzistuoja, bet dažnai yra paviršutiniški. Detalės, kontekstas ir prasmė skiriasi, todėl sunku teigti, kad tai tas pats dievas ar istorija.
Dievo sampratos skirtumai
Nors panašumų yra, dievo ar dieviškumo supratimas įvairiose religijose labai skiriasi. Štai keletas pagrindinių religijų ir jų požiūris į dievą:
| Religija | Dievo samprata | Panašumai su kitomis religijomis | Skirtumai |
|---|---|---|---|
| Krikščionybė | Vienas Dievas, suprantamas kaip Trejybė: Tėvas, Sūnus (Jėzus) ir Šventoji Dvasia | Abraominės religijos garbina Abraomo Dievą. | Trejybės koncepcija unikali, skiriasi nuo griežto islamo ar judaizmo monoteizmo. |
| Islamas | Vienas Dievas (Allah), nedalomas, be partnerių | Dalijasi Abraomo Dievo garbinimu su judaizmu ir krikščionybe. | Atmeta Trejybę, Jėzų laiko pranašu, o ne dieviška būtybe. |
| Judaizmas | Vienas Dievas (Jahvė), griežtas monoteizmas, be jokios dalybos. | Abraominės religijos šaknis, bendras Dievas su islamu ir krikščionybe. | Nėra Trejybės ar dieviškų įsikūnijimų, kaip krikščionybėje. |
| Induizmas | Polyteistinis arba panteistinis, su daugybe dievų (Višnus, Šiva) arba viena visuma (Brahmanas) | Buda laikomas Višnaus avataru, siejasi su budizmu. | Nėra vieno Dievo, kaip Abraominėse religijose; daugybė dievybių ar panteizmas. |
| Budizmas | Dažnai neteistinis, be asmeninio Dievo, dėmesys nušvitimui (Nirvanai) | Dalijasi reinkarnacijos idėja su induizmu. | Nėra Dievo garbinimo, skiriasi nuo monoteistinių religijų. |
| Taoizmas | Tao – visatos tvarka, ne asmeninis Dievas, siekiama harmonijos | Tao („Kelias“) lyginamas su krikščionybės „Keliu“ (Jėzumi). | Nėra monoteizmo, dėmesys gamtos pusiausvyrai, o ne dieviškam asmeniui. |
| Zoroastrizmas | Vienas Dievas (Ahura Mazda), kovoja su blogio dvasia Angra Mainyu. | Įtakojo Abraominių religijų idėjas apie teismą, rojų ir pragarą. | Mažesnė religija, mažiau dėmesio Abraomo figūroms. |
Ši lentelė rodo, kad net monoteistinėse religijose dievo supratimas skiriasi, o ne monoteistinės religijos, tokios kaip budizmas ar taoizmas, siūlo visiškai kitokį požiūrį.
Kodėl atsiranda panašumai?
Panašumai tarp religijų nėra atsitiktiniai, bet jie nebūtinai rodo vieną šaltinį. Yra keli paaiškinimai:
- Kultūriniai mainai: Religijos, ypač geografiškai artimos, įtakojo viena kitą. Pavyzdžiui, zoroastrizmas paveikė Abraominių religijų idėjas apie teismą ir pomirtinį gyvenimą. Graikų Dzeusas ir romėnų Jupiteris yra beveik identiški, nes romėnai perėmė graikų mitologiją.
- Bendros patirtys: Stichinės nelaimės, tokios kaip potvyniai, ar gamtos ciklai (pvz., pavasario atgimimas) įkvėpė panašius mitus skirtingose kultūrose, net jei jos nesusisiekė.
- Archetipalai: Psichologas Carlas Jungas teigė, kad tam tikros idėjos, tokios kaip didvyris ar dievo mirtis, kyla iš kolektyvinės pasąmonės, todėl kartojasi visame pasaulyje.
Ar vienas žmogus galėjo sukurti visas religijas?
Idėja, kad visas religijas sugalvojo vienas žmogus ar grupė, skamba dramatiškai, bet neturi istorinio pagrindo. Religijos formavosi per tūkstančius metų, atspindėdamos vietines kultūras, filosofijas ir poreikius. Pavyzdžiui:
- Abraominės religijos (judaizmas, krikščionybė, islamas) turi bendrą šaknį Artimuosiuose Rytuose, tačiau net jos išsiskyrė dėl teologinių nesutarimų.
- Induizmas ir budizmas kilo iš Indijos tradicijų, bet budizmas atmetė daugelį induizmo ritualų.
- Šamanizmas ar animizmas Afrikoje ir Amerikoje vystėsi nepriklausomai, neturėdamas sąsajų su kitomis religijomis.
Jei egzistuotų vienas kūrėjas, turėtume rasti dokumentus, artefaktus ar kitus įrodymus, rodančius bendrą pradžios tašką. Tokių įrodymų nėra.
Ką sako filmai ir mokslas?
Minėti filmai pabrėžia panašumus, bet dažnai supaprastina ar net iškraipo faktus:
- „Zeitgeist“ teigia, kad Jėzaus istorija kopijuoja Horo ar Krišnos mitus, tačiau daugelis palyginimų yra netikslūs, pvz., Horo gimimo iš mergelės idėja nėra pagrįsta senovės tekstais.
- „The Arrivals“ sieja saulės garbinimą su monoteizmu, bet tai greičiau rodo kultūrų perėmimą, o ne bendrą kilmę.
- „The God Who Wasn’t There“ abejoja Jėzaus istoriškumu, tačiau dauguma istorikų sutinka, kad Jėzus egzistavo, nors jo gyvenimas apaugo mitais.
- „Religulous“ pabrėžia religijų prieštaringumą, bet tik retkarčiais mini jų panašumus.
Mokslininkai pripažįsta, kad religijos įtakojo viena kitą, ypač per prekybą, karus ar migraciją. Tačiau idėja, kad visos religijos kilo iš vieno dievo ar žmogaus, laikoma spekuliatyvia ir neturinčia tvirtų įrodymų.
Religijų panašumai – nuo potvynio mitų iki moralės taisyklių – yra įdomūs ir rodo bendras žmonijos patirtis. Tačiau teiginys, kad visos religijos garbina tą patį dievą, tik skirtingais vardais, yra pernelyg supaprastintas. Dievo samprata skiriasi net tarp monoteistinių religijų, o ne monoteistinės religijos, tokios kaip budizmas ar taoizmas, siūlo visiškai kitokį požiūrį. Panašumai kyla iš kultūrinių mainų, bendrų patirčių ir archetipų, o ne iš vieno šaltinio. Religijų įvairovė yra jų stiprybė, leidžianti skirtingoms kultūroms išreikšti savo unikalią pasaulėžiūrą.