Apokrifonas apie Joną – II a. gnostikų tekstas, kuriame apaštalas Jonas, laikomas Jėzaus mokiniu, gauna mistinį apreiškimą apie kosmosą, demiurgo klaidą ir dieviškąją Tikrovę (Pleromą). Jonas šioje apokrifinėje vizijoje yra ne tik istorinė figūra, bet ir gnostikų žinojimo (gnosis) simbolis, vedantis sielas iš materialaus kalėjimo į transcendentinę šviesą.
Jonas Gnostikų Apokrifone apie Joną siejamas su apaštalu Jonu, tradiciškai laikomu Evangelijos pagal Joną autoriumi, tačiau tekstas yra ne kanoninis, o gnostikų kūrinys, atspindintis jų kosmologiją. Terminas Apokrifonas – tai tekstas, kuris siejamas su šventaisiais raštais, bet nepripažįstamas kanoniniu (oficialiu) Bažnyčios mokyme. Žodis kilęs iš graikų apokryphos, reiškiančio „paslėptas“ arba „slaptas“.
Apokrifone apie Joną Jonas aprašomas kaip Jėzaus mokinys, kuris, po Kristaus nukryžiavimo, jaučiasi sutrikęs ir meldžiasi Jeruzalės šventykloje. Jam pasirodo Kristus, atskleisdamas gnostikų kosmologiją: tikrąjį Dievą (Pleromą), demiurgą Jaldabaotą, sukūrusį ydingą materialų pasaulį, ir žmonijos dieviškąją kibirkštį. Jono „veikla“ yra vizionieriška: jis gauna ir perteikia gnosis – žinojimą, kuris išlaisvina sielas. Svarbiausia proga yra mistinis apreiškimas, aprašytas tekste, kai Jonas tampa tarpininku tarp dieviškosios Tikrovės ir žmonijos. Tekste nėra detalaus Jono gyvenimo aprašymo, bet jis simbolizuoja ieškotoją, peržengiantį iliuzijas.
Apokrifonas apie Joną pasakoja, kaip Jonas, kamuojamas abejonių po Jėzaus mirties, gauna viziją, kurioje Kristus atskleidžia, kad demiurgas Jaldabaotas pavogė dievišką šviesą, sukūręs pasaulį kaip „kalėjimą“. Ši istorija rodo gnostikų idėją, kad žinojimas yra kelias į išsilaisvinimą. Kita legenda, susijusi su gnostikų tradicija, teigia, kad Jonas gyveno Efese ir slapta mokė gnosis, vengdamas Romos persekiojimų. Šiuolaikybėje Apokrifono idėjos paveikė kūrinius, pvz., Philip K. Dick romano VALIS, kur veikėjas gauna panašų kosminį apreiškimą apie ydingą realybę. Teksto radimas 1945 m. Nag Hammadi bibliotekoje atgaivino susidomėjimą gnostikų Jono vizija.
Citatos
- Apokrifonas apie Joną: „Aš esu šviesa, kuri yra virš visko. Aš esu viskas, bet pasaulis yra Jaldabaoto (Demiurgo) klaida.“ (Kristaus žodžiai Jonui.)
- Apokrifonas apie Joną: „Žinojimas išlaisvins tave iš šio tamsos kalėjimo.“ (Apie gnosis.)
- Gnostikų tradicija: „Jonas matė tai, ko kiti nesuprato – dieviškąją kibirkštį mumyse.“ (III a. užrašas.)
- Meistras Eckhartas: „Dievas yra anapus šio pasaulio iliuzijų, kurias Jonas peržengė.“ (Sermonai, atliepiant gnostikų idėjas.)
Apokrifonas apie Joną buvo paslėptas iki 1945 m., kai Nag Hammadi biblioteką atrado Egipto ūkininkas, atskleisdamas gnostikų mokymus, kurie buvo uždrausti ankstyvosios Bažnyčios.
Ar Jono vizija Apokrifone yra tik „mistinis nusikalbėjimas“, ar gili įžvalga? Jono vaidmuo kaip gnosis gavėjo yra galinga metafora, išreiškianti žmogaus ilgesį peržengti kančią ir iliuzijas. Gnostikų idėja apie demiurgo klaidą rodo realų egzistencinį nerimą: kodėl pasaulyje tiek netobulumo? Tačiau Jono istorija nėra pesimistinė – ji siūlo viltį, kad žinojimas gali išlaisvinti. Palyginus su krikščionybe, kur Jonas yra Evangelijos autorius, gnostikų Jonas yra radikalesnis, kviečiantis ne tik tikėti, bet ir pažinti Tikrovę anapus. Idėja išlieka aktuali: gal mūsų užduotis – kaip Jonui – ieškoti šviesos net „klaidingame“ pasaulyje?
Jonas Apokrifone apie Joną yra ne tik apaštalas, bet ir gnostikų simbolis – vizionierius, gavęs gnosis apie demiurgo klaidą ir dieviškąją Tikrovę. Jo apreiškimas kviečia mus klausti: ar esame įkalinti iliuzijoje, ar galime rasti kelią į Pleromą? Kaip sako tekstas, „Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožia.“ Filosofiškai Jono istorija ragina ieškoti žinojimo, kuris peržengia šio pasaulio ribas, ir atrasti, kad net „kalėjime“ slypi dieviškoji kibirkštis.