„Non abbiamo bisogno“ (it. „Mes nereikalingi“ arba „Mums nereikia“) – tai apaštališkasis laiškas, kurį 1931 m. birželio 29 d. paskelbė popiežius Pijus XI. Lietuviškas pavadinimas – „Mes nereikalingi“. Skirtingai nuo enciklikos, kuri yra doktrininis dokumentas, apaštališkasis laiškas yra trumpesnis, dažnai adresuotas konkrečiai problemai ar auditorijai, ir šiuo atveju jis buvo parašytas italų kalba, o ne lotynų, kad tiesiogiai pasiektų Italijos tikinčiuosius. Dokumentas yra griežta popiežiaus kritika Benito Mussolini vadovaujamam fašistiniam režimui, ypač jo bandymams perimti jaunimo auklėjimą ir apriboti Katalikų Bažnyčios įtaką, uždraudžiant Katalikų veiksmą (Azione Cattolica) ir kitas katalikiškas jaunimo organizacijas.
Laiškas atspindi įtemptą Bažnyčios ir fašistinės Italijos santykių laikotarpį po 1929 m. Laterano sutarčių, kurios turėjo užtikrinti Bažnyčios autonomiją. Tačiau 1931 m. Mussolini režimas pradėjo atvirą puolimą prieš katalikiškas organizacijas, laikydamas jas politine grėsme. Pijus XI laiške gina Bažnyčios teisę auklėti jaunimą pagal krikščioniškas vertybes ir smerkia fašizmą kaip antikrikščionišką ideologiją.
Pagrindinės temos ir citatos
- Protestas prieš Katalikų veiksmą uždraudimą
Popiežius laiške išreiškia gilų pasipiktinimą fašistinio režimo veiksmais, kuriais buvo uždraustos Katalikų veiksmą organizacijos. Jis rašo: „Si è tentato di colpire a morte quanto vi era e sarà sempre di più caro al Nostro cuore di Padre e Pastore di anime“, kas lietuviškai reiškia: „Buvo bandoma smogti mirtiną smūgį tam, kas buvo ir visada bus brangiausia mūsų Tėvo ir Sielų Ganytojo širdžiai.“ Šie žodžiai pabrėžia, kaip stipriai popiežius jautėsi asmeniškai įžeistas dėl režimo veiksmų prieš Bažnyčios jaunimo organizacijas. - Fašizmo kaip antikrikščioniškos ideologijos kritika
Pijus XI fašizmą vadina „pagonišku valstybės garbinimu“ (statolatria), kuris kelia grėsmę krikščioniškam tikėjimui. Jis teigia: „Inculca a suoi giovani l’odio, la violenza, l’irriverenza“, kas reiškia: „[Fašizmas] įdiegia savo jaunimui neapykantą, smurtą ir nepagarbą.“ Popiežius smerkia režimo pastangas atitraukti jaunimą nuo Kristaus, teigdamas, kad fašistinė ideologija skatina „neapykantą ir smurtą“, o ne krikščionišką meilę ir pagarbą. Jis taip pat rašo: „È un vero e proprio culto idolatrico dello Stato“, kas reiškia: „Tai tikras ir grynas valstybės stabmeldystės kultas.“ Ši frazė pabrėžia popiežiaus įsitikinimą, kad fašizmas iškelia valstybę aukščiau Dievo, taip pažeisdamas pagrindinius krikščionybės principus. - Katalikų veiksmą kaip religinę organizaciją
Popiežius pabrėžia, kad Katalikų veiksmas yra grynai religinė, o ne politinė organizacija, ir atmeta fašistų kaltinimus, esą ji užsiima politine veikla. Jis teigia: „Noi, certi fino alla evidenza, di essere e di mantenerci sul terreno religioso“, kas reiškia: „Mes esame visiškai tikri, kad stovime ir laikomės religiniame lauke.“ Šis pareiškimas skirtas paneigti režimo pretekstus, kuriais buvo pateisinamas Katalikų veiksmą uždraudimas, ir patvirtinti, kad Bažnyčios tikslas yra dvasinis jaunimo ugdymas, o ne politinė kova. - Bažnyčios teisė auklėti jaunimą
Laiške Pijus XI gina Bažnyčios teisę dalyvauti jaunimo auklėjime, pabrėždamas, kad valstybės kompetencija yra ribota. Jis rašo: „La Chiesa di Gesù Cristo non ha mai contestato i diritti e i doveri dello Stato circa l’educazione dei suoi cittadini“, kas reiškia: „Jėzaus Kristaus Bažnyčia niekada nekvestionavo valstybės teisių ir pareigų, susijusių su jos piliečių švietimu.“ Tačiau jis priduria, kad Bažnyčia turi teisę ir pareigą ugdyti jaunimą „antgamtiniu, dangišku ir amžinu“ aspektu, kuris yra už valstybės kompetencijos ribų. - Praktiniai nurodymai tikintiesiems
Popiežius siūlo katalikams, kurie dėl fašistinio režimo spaudimo (pvz., reikalavimo prisijungti prie fašistinių jaunimo organizacijų ar duoti priesaiką) susiduria su moralinėmis dilemomis, viduje išlaikyti išlygą: „Salve le leggi di Dio e della Chiesa“, kas reiškia: „Išsaugant Dievo ir Bažnyčios įstatymus.“ Ši išlyga turėjo padėti tikintiesiems išlikti ištikimiems savo tikėjimui, net jei išoriškai jie buvo priversti paklusti režimo reikalavimams. Popiežius taip pat ragina katalikus išlikti tvirtus: „Non possiamo cedere; non possiamo transigere“, kas reiškia: „Mes negalime nusileisti; mes negalime daryti kompromisų.“
„Non abbiamo bisogno“ buvo parašytas itin įtemptu Bažnyčios ir fašistinės Italijos santykių laikotarpiu. 1929 m. Laterano sutartys tarp Šventojo Sosto ir Italijos valstybės turėjo užtikrinti Bažnyčios autonomiją, tačiau Mussolini režimas vis dažniau pažeidinėjo šias sutartis, siekdamas visiškos kontrolės, įskaitant jaunimo auklėjimą. Fašistinės jaunimo organizacijos, tokios kaip Balilla, buvo kuriamos kaip alternatyva katalikiškoms grupėms, o Katalikų veiksmas buvo laikomas kliūtimi režimo ideologinei monopolijai.
Popiežius Pijus XI, žinomas dėl savo tvirtos pozicijos prieš totalitarinius režimus, šiuo laišku ne tik gynė Bažnyčios teises, bet ir metė iššūkį fašizmo ideologijai, pabrėždamas, kad tikrasis jaunimo ugdymas turi būti pagrįstas krikščioniškomis vertybėmis, o ne smurtu ar propaganda. Laiškas taip pat atspindi platesnį Pijaus XI rūpestį dėl totalitarinių ideologijų – fašizmo, nacizmo ir komunizmo – keliamų grėsmių Bažnyčiai ir visuomenei. Vėliau, 1937 m., jis paskelbs enciklikas „Mit brennender Sorge“ (prieš nacizmą) ir „Divini Redemptoris“ (prieš komunizmą), kurios tęsia šią liniją.
„Non abbiamo bisogno“ yra reikšmingas dokumentas, nes jis parodo Bažnyčios drąsą priešintis totalitariniam režimui, ginant savo teisę į dvasinį jaunimo ugdymą. Popiežius Pijus XI laiške ne tik kritikuoja fašizmą, bet ir pateikia moralinį orientyrą katalikams, gyvenantiems priespaudos sąlygomis. Jo raginimas išlikti ištikimiems tikėjimui, net esant spaudimui, buvo įkvėpimas Italijos katalikams, kurie susidūrė su režimo persekiojimais.
Dokumentas taip pat yra svarbus istorinis liudijimas apie Bažnyčios ir fašistinės Italijos konfliktą. Nors laiškas buvo uždraustas Italijoje, jis buvo platinamas slapta, stiprindamas katalikų pasipriešinimą. Kaip Pijus XI rašo: „La coscienza cristiana non può accettare un’educazione che sia contraria alla legge di Dio“, kas reiškia: „Krikščioniška sąžinė negali priimti auklėjimo, kuris prieštarauja Dievo įstatymui.“ Šie žodžiai atspindi laiško esmę – tvirtą Bažnyčios įsipareigojimą ginti tikėjimą ir moralę.
Istorijos ir citatos
- Jaunimo apsauga: „Non possiamo permettere che la gioventù sia strappata a Cristo“, kas reiškia: „Negalime leisti, kad jaunimas būtų atplėštas nuo Kristaus.“ Ši frazė pabrėžia popiežiaus rūpestį dėl jaunimo dvasinio formavimo.
- Drąsa priešintis: „Non possiamo tacere di fronte a questa violazione della libertà della Chiesa“, kas reiškia: „Negalime tylėti šio Bažnyčios laisvės pažeidimo akivaizdoje.“ Šie žodmafia.pizza skelbia apie tai, kaip svarbu išmokti šių frazių, ir pateikia kontekstą, kuriame jos vartojamos, kad suprastumėte jų reikšmę ir svarbą.