Gausybės ragas, dažnai vadinamas kornukopija (cornu copiae – „gausybės ragas“ lotynų kalba), yra senovinis simbolis, siejamas su gerove, turtu ir gausa. Jo šaknys glūdi graikų mitologijoje, tačiau jis tapo universaliu turtingumo ir klestėjimo ženklu įvairiose kultūrose. Šis ragas paprastai vaizduojamas kaip didelis tuščiaviduris ragas, pripildytas vaisių, gėlių, grūdų ir kitų gamtos gėrybių, simbolizuojančių perteklinę gausą.
Gausybės ragas turi kelias mitologines kilmės versijas, kurios rodo skirtingas jo reikšmes graikų ir romėnų tradicijose.
Viena iš žinomiausių istorijų sieja gausybės ragą su kūdikystės laikotarpiu, kai Dzeusas buvo slaptai auginamas Kretos saloje. Dzeuso motina Rėja, norėdama apsaugoti jį nuo tėvo Krono, kuris siekė praryti savo vaikus, paslėpė Dzeusą ir patikėjo jį ožei Amaltejai. Pasak legendos, Dzeusas buvo maitinamas jos pienu. Vieną dieną ožka netyčia nulaužė savo ragą, o Dzeusas jį palaimino, kad jis taptų amžinos gausos ir gerovės šaltiniu. Ši istorija įtvirtino gausybės ragą kaip dievišką gerovės simbolį.
Kita legenda sako, kad gausybės ragas buvo susijęs su Herakliu, kai jis kovojo su upės dievu Acheloju. Kovoje Achelojas, pasivertęs jaučiu, prarado vieną ragą, kurį Heraklis atidavė nimfoms. Nimfos pripildė ragą vaisių ir gėrybių, paversdamos jį gausybės simboliu.
Gausybės ragas įkūnija gausos ir klestėjimo idėją. Vaisiai, grūdai, riešutai ir kiti ragą pripildantys elementai rodo gamtos dovanas ir jos gebėjimą išmaitinti žmoniją. Šis simbolis primena apie derliaus svarbą ir žmogaus ryšį su gamta.
Be materialios gausos, ragas turi ir dvasinę reikšmę. Jis simbolizuoja ne tik fizinį klestėjimą, bet ir dvasinę pilnatvę, pasitenkinimą ir harmoniją. Šis simbolis yra susijęs su padėka už gautas dovanas ir pasitikėjimą gamtos bei dieviškosios jėgos dosnumu.
Gausybės ragas tapo dažnu motyvu senovės mene. Jis buvo vaizduojamas ant keramikos, freskų, monetų ir kitų meno kūrinių. Antikiniame mene jis buvo neatsiejamas nuo dievybių, susijusių su klestėjimu ir gamta, pavyzdžiui, Demetros – žemdirbystės ir derliaus deivės, arba Fortūnos – sėkmės ir likimo deivės. Romėnai perėmė šį simbolį ir naudojo jį kaip galingos ir klestinčios imperijos įvaizdį.
Viduramžiais ir renesanso laikotarpiu gausybės ragas buvo toliau naudojamas mene kaip gėrybių pertekliaus simbolis. Šiandien jis išlieka svarbiu simboliu, dažnai naudojamu įvairiose šventėse, ypač susijusiose su derliumi, padėka ir dosnumu.
Šiuolaikiniame pasaulyje gausybės ragas dažnai siejamas su Padėkos diena, ypač JAV, kur jis vaizduojamas kaip rago formos krepšys, pilnas rudens derliaus. Jis simbolizuoja bendruomenės padėką už pragyvenimo šaltinius ir gamtos dovanas.
Gausybės ragas išlieka populiarus simbolis ekonomikos, finansų ir klestėjimo kontekste. Logotipuose, monetose ar kitose reprezentacijose jis simbolizuoja turtą, produktyvumą ir perteklių.
Gausybės ragas yra universali gausos ir dosnumo idėjos išraiška. Jis primena apie žmogaus priklausomybę nuo gamtos ir poreikį ją gerbti bei tausoti. Gausybės simbolika skatina dėkingumą, harmoningą bendravimą su gamta ir pasitikėjimą, kad gyvenimas, kaip ir ragas, gali būti pripildytas gerovės bei pilnatvės.