Eid al-Adha (Id al Adcha), arba Aukojimo šventė (kai kuriose šalyse dar vadinama Bakrid ar Eidas), yra viena svarbiausių islamo švenčių. Ji minima kasmet ir sutampa su piligriminės kelionės į Meką – Hadžo – kulminacija. Eid al-Adha švenčiama musulmonų visame pasaulyje ir turi didelę religinę reikšmę, nes simbolizuoja pasiaukojimą, paklusnumą Dievui ir rūpinimąsi bendruomene. Šventė vyksta dešimtąją Dhu al-Hidža mėnesio dieną, kuris yra paskutinis mėnuo pagal islamo mėnulio kalendorių. Kadangi šis kalendorius remiasi mėnulio ciklais, šventės data kasmet kinta, nes Dhu al-Hidža pradžia priklauso nuo mėnulio jaunaties.
Eid al-Adha siejama su pranašo Abraomo (arab. Ibrahim) pasiaukojimo istorija, kuri yra bendra ne tik islamui, bet ir krikščionybei bei judaizmui. Pasak šventojo Korano ir Biblijos, Dievas išbandė Abraomo tikėjimą, liepiant jam paaukoti savo sūnų. Abraomas, su besąlyginiu pasitikėjimu Dievu, sutiko vykdyti šį sunkų nurodymą, tačiau prieš pat aukojimą Dievas sustabdė Abraomą ir vietoje jo sūnaus leido paaukoti aviną. Ši istorija yra esminis Eid al-Adha simbolis – ji primena tikintiesiems apie tikėjimo stiprybę, pasiaukojimą ir besąlygišką paklusnumą Dievui.
Pagrindinis Eid al-Adha akcentas yra aukojimo ritualas. Pasiturintys musulmonai tradiciškai aukoja gyvulį, paprastai aviną, karvę ar ožką, ir jo mėsa dalijama trims dalims: viena dalis skiriama šeimai, kita – draugams ir artimiesiems, o trečioji dalis atiduodama vargingiems ir stokojantiems. Ši praktika simbolizuoja dalinimosi dvasią ir rūpinimąsi visuomenės silpniausiais nariais. Aukojimas yra ne tik fizinis veiksmas, bet ir dvasinis – jis primena tikintiesiems apie jų įsipareigojimą padėti kitiems ir būti dosniems, ypač tiems, kurie gyvena vargingiau.
Eid al-Adha švenčiama tuo pat metu, kai milijonai musulmonų atlieka piligriminę kelionę į Meką, vadinamą Hadžu. Hadžas yra vienas iš penkių islamo ramsčių, ir kiekvienas musulmonas, turintis galimybių, privalo bent kartą gyvenime atlikti šią kelionę. Hadžas vyksta Dhu al-Hidža mėnesio metu ir trunka kelias dienas. Paskutinę Hadžo dieną, kuri sutampa su Eid al-Adha, piligrimai aukoja gyvulį kaip dalį savo religinio ritualo, atkartodami Abraomo pasiaukojimą.
Nors Hadžas yra vienas iš pagrindinių šios šventės kontekstų, Eid al-Adha yra švenčiama visame musulmonų pasaulyje, net ir tie, kurie nedalyvauja Hadže, turi galimybę dalyvauti šventėje. Eid al-Adha diena prasideda ryto malda mečetėje, kurioje gausiai susirenka tikintieji. Po bendros maldos, vyksta aukojimo ritualai, šeimos susirenka šventiniams pietums ir dalijasi aukojimo mėsa su bendruomene. Musulmonai sveikinasi vieni kitus sakydami „Eid Mubarak“ – linkėdami vieni kitiems laimingos šventės.
Eid al-Adha taip pat yra šeimos ir bendruomenės laikas. Šventės metu žmonės apsirengia geriausiais drabužiais, aplanko savo artimuosius ir skiria ypatingą dėmesį labdarai. Dovana vargingiems yra svarbus šios šventės aspektas – tai ne tik atskleidžia dosnumą, bet ir palaiko bendruomeniškumo dvasią, primindama, kad visi musulmonai yra atsakingi vieni už kitus. Ši šventė taip pat moko kantrybės ir ištikimybės tikėjimui, pabrėžiant, kad tikėjimas Dievu reikalauja pasitikėjimo ir pasiaukojimo.
Koranas primena Abraomo pasiaukojimą ir Dievo gailestingumą: „Kai jie abu pasidavė ir jis (Abraomas) paguldė jį (sūnų) žemyn, Mes šaukėme jį: ‘O Abraomai! Tu įvykdei sapną.’ Taip Mes atlyginsime geruosius. Tikrai, tai buvo aiškus išbandymas. Ir Mes jį išpirkome didžiu aukojamu gyvuliu.“ (Koranas 37:103-107). Ši citata pabrėžia Abraomo tikėjimo stiprybę ir Dievo gailestingumą, kuris yra esminis Eid al-Adha šventės elementas.
Eid al-Adha šventės esmė slypi giliame pranašo Abraomo pasiaukojimo akte, aprašytame tiek islamo, tiek krikščionių ir žydų šventraščiuose. Ši istorija byloja apie begalinį Dievo meilės ir tikėjimo išbandymą, kuriame Abraomas buvo pasirengęs paaukoti savo mylimą sūnų Ismaėlį (Izmaelį) kaip aukščiausią paklusnumo Dievui išraišką. Dievas, matydamas Abraomo tvirtą tikėjimą, pakeitė Ismaėlį avinu, simbolizuojančiu atpirkimą ir Dievo gailestingumą. Šis avinas tapo aukos simboliu, o Eid al-Adha šventė primena mums apie šį didįjį pasiaukojimą ir paklusnumą Dievo valiai.Korane ši istorija nėra išsamiai aprašyta, tačiau pabrėžiama Abraomo pasiaukojimo svarba ir jo ryžtas vykdyti Dievo įsakymą. Šventės metu atliekamas gyvūno aukojimas simbolizuoja šį istorinį įvykį ir primena apie mūsų pareigą atsiduoti Dievui ir rodyti gerumą kitiems. Aukojamo gyvūno mėsa dalinama vargšams ir šeimai, stiprinant bendruomenės ryšius ir dalijimąsi. Tai yra ne tik ritualas, bet ir praktika, atspindinti islamo principus apie bendruomeniškumą, gailestingumą ir dėkingumą už Dievo dovanas. Eid al-Adha yra ne tik šventė, bet ir pamoka apie tikėjimą, pasiaukojimą ir Dievo gailestingumą, primenanti mums apie mūsų atsakomybę prieš Dievą ir žmones. Kaip teigia daugelis teologų, ši šventė yra giliai simbolinė ir skatina apmąstyti mūsų santykius su Dievu ir pasauliu. Ji ragina mus siekti dvasinio tobulėjimo ir parodyti meilę bei rūpestį aplinkiniams.