Viešpatie Jėzau, ateinu pas tave toks, koks esu.
Atleisk man mano nuodėmes, gailiuosi dėl viso, ką norom ir nenorom esu padaręs bloga.
Prašau tave, atleisk man.
Dėl tavęs atleidžiu visiems,
kurie man yra padarę bloga
ir per kuriuos aš turėjau kentėti.
Atsižadu velnio ir kiekvieno blogio.
Atsiduodu visas Tau,
Viešpatie Jėzau, dabar ir visada.
Jėzau, prašau, ateik į mano gyvenimą.
Priimu Tave kaip savo Viešpatį ir Išganytoją.
Priimk mane su visomis mano žaizdomis ir mano neturtu.
Išgydyk, pakeisk, sustiprink mano kūną,
sielą ir dvasią.
Myliu Tave,Viešpatie Jėzau,
šlovinu Tave ir Tau dėkoju už savo gyvenimą
ir kiekvieną gėrį,
gautą iš Tavęs.
Amen.
Ši malda yra gražus pavyzdys atgailos ir pasišventimo Dievui išreiškimo. Jėzaus atėjimas į mūsų gyvenimą yra ne tik simbolinis aktas, bet ir realus dvasinis pertvarkymas. Šventoji Dvasia, kaip pažadėta Trejybės doktrinoje, padeda mums suprasti ir priimti Dievo meilę, stiprina mūsų tikėjimą ir suteikia jėgų kovoti su nuodėme. Išgydymas, apie kurį prašoma maldoje, apima ne tik fizinį kūną, bet ir sielos bei dvasios gijimą nuo emocinių žaizdų ir dvasinio išsekimo. Šis procesas reikalauja nuolatinio bendravimo su Dievu per maldą, Biblijos skaitymą ir dalyvavimą sakramentuose. Kaip sako Šv. Paulius laiške Romiečiams: „Nes Dievas mums davė ne bailumo dvasią, bet jėgos, meilės ir savitvardos dvasią“ (Rom 8,15). Ši jėga, meilė ir savitvarda yra būtent tai, ko prašoma maldoje – sustiprinti kūną, sielą ir dvasią. Sustiprinti kūną reiškia ne tik fizinę sveikatą, bet ir dvasinę stiprybę, ištvermę gyvenimo išbandymuose. Sustiprinti sielą – tai rasti vidinę ramybę, atleidimą sau ir kitiems. O sustiprinti dvasią – tai gyventi pagal Dievo valią, siekti dvasinio augimo ir skleisti Dievo meilę aplinkiniams. Ši malda yra kvietimas į gilų ir prasmingą ryšį su Dievu, kuris veda prie tikro išganymo ir pilnatvės. Tikėjimas ir malda yra galingi įrankiai, padedantys mums įveikti gyvenimo sunkumus ir atrasti tikrąją laimę.