Jei stebuklo trokšti tu,
klaidos demonai, mirtis,
bėdos, ligos traukiasi,
ginant mus Antanui.
Grįš tau pamesti daiktai,
jūra lūgs ir pančiai kris,
jei karštai tik šauksiesi
šventojo Antano.
Kas patyrė, skelbia tai:
paramą visi patirs
išgąsty ir varguose,
užtariant Antanui.
Grįš tau pamesti daiktai,
jūra lūgs ir pančiai kris,
jei karštai tik šauksiesi
šventojo Antano.
Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui,
ir Šventajai Dvasiai.
Garbė Dievui – Tėvui ir Sūnui,
ir Šventajai Dvasiai.
Ši giesmė skirtas Šv. Antanui, prašydama jo pagalbos ir užtarimo. Pirmame posme išreiškiamas tikėjimas, kad šventasis gali padėti pašalinti bėdas, ligas ir problemas, ir pažadama, kad pamesti daiktai sugrįš, o įvairios kliūtys bus įveiktos, jei tik šventasis bus šaukiamas. Antrame posme išreiškiama patirtis ir liudijimai apie šventojo pagalbą, pabrėžiant, kad visi, kurie patyrė jo paramą, gali tikėtis išgydymo ir paguodos. Trečiame posme išreiškiama garbė Dievui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai, pabrėžiant šventojo Antano svarbą ir jo ryšį su dieviškaisiais aspektais. Giesmė išreiškia dėkingumą ir pasitikėjimą šventuoju kaip tarpininku, kuris gali atnešti pagalbą ir stebuklus į žmogaus gyvenimą.
Įdomu tai, kad Antanas laikomas ne tik pamestų daiktų ieškotoju, bet ir dvasinių vertybių saugotoju. Senovėje žmonės tikėjo, kad jis padeda rasti ne tik raktus ar piniginę, bet ir prarastą ramybę ar tikėjimą. Jo atvaizduose dažnai matomas kūdikėlis Jėzus simbolizuoja šventojo artumą Dievui. Kai kreipiatės į jį, įsivaizduokite, kad prašote pagalbos ne pas tolimą stebukladarį, o pas gerą draugą, kuris visada pasiruošęs išklausyti. Šis šventasis moko, kad tikrasis stebuklas prasideda tada, kai žmogus atveria širdį nuoširdžiam pokalbiui su Kūrėju. Jo užtarimas veikia kaip tiltas, padedantis įveikti kasdienybės rūpesčius su šypsena ir viltimi.