Marijos, kaip Dievo Motinos, vaizdavimas mėlynuose rūbuose turi gilias religines ir kultūrines šaknis. Ši spalva ikonografijoje naudojama ne atsitiktinai – jos simbolika siekia šimtmečius ir atskleidžia skirtingus Marijos vaidmens aspektus.
1. Šventumo ir tyrumo ženklas
Mėlyna spalva dažnai reiškia tyrumą, šventumą ir artumą Dievui. Marija – kaip Šventosios Dvasios indas ir Dievo Motina – vaizduojama su mėlynais drabužiais norint išreikšti jos išskirtinį šventumą ir dvasinę kilmę.
2. Karališkasis orumas
Viduramžiais mėlyni dažai buvo vieni brangiausių – išgaunami iš lazurito, atvežamo iš tolimųjų kraštų. Ši spalva siejosi su valdžia ir karališkuoju orumu. Todėl Marija dažnai vaizduojama mėlynai – kaip Dangaus Karalienė, karalių Motina, šventųjų Globėja.
3. Istorinė ir meninė tradicija
Nuo viduramžių iki Renesanso mėlyna spalva buvo plačiai naudojama šventųjų atvaizduose. Menininkai ją rinkosi norėdami išskirti šventąsias figūras iš aplinkos, suteikti atvaizdui dangiškumo ir kilnumo.
Citatos ir tradicijos
Biblijoje nėra aiškių nuorodų apie Marijos drabužių spalvas, tačiau Bažnyčios meno ir teologijos tradicijoje mėlyna spalva įgavo išskirtinę reikšmę.
Simbolinė tradicija
„Mėlyna spalva, kurią Marija vilki savo drabužiuose, yra dieviškumo ir tyrumo simbolis.“
Ši simbolika susiformavo viduramžių ikonografijoje ir iki šiol palaikoma tiek katalikų teologų, tiek menininkų.
Tomas Akvinietis
Tiesiogiai apie spalvas jis nekalbėjo, tačiau jo teologija apie Marijos šventumą leidžia suprasti, kodėl jos atvaizduose siekiama parodyti dangiškąją šviesą:
„Marija yra ne tik šventoji, bet ir Dievo Motina, todėl jos atvaizdai turi atspindėti ypatingą dieviškumo ir tyrumo pobūdį.“
Popiežius Pijus IX
Nors oficialiuose dokumentuose nėra tiesioginės užuominos į rūbų spalvą, tačiau jo paskelbta Nekaltojo Prasidėjimo dogma sustiprino mėlynos spalvos simboliką:
„Marijos nekaltojo prasidėjimo doktrina pabrėžia jos šventumą ir dieviškąją apsaugą, kurią mėlyna spalva rodo mūsų ikonografijoje.“
Marijos atvaizdavimas mėlynais rūbais yra teologinė žinia apie jos artumą Dievui, jos vietą tarp žemės ir dangaus, jos šventumą ir dvasinį autoritetą.
Marija stačiatikių ir islamo tradicijoje
Stačiatikių ikonografijoje Marija dažnai vaizduojama su raudona tunika ir mėlynu apsiaustu. Raudona – žmogiškumo spalva, mėlyna – dieviškumo. Tokiu deriniu pabrėžiama dviguba Marijos prigimtis: ji buvo žmogus, bet tapo Dievo Motina. Šis spalvų sluoksniavimas turi gilią teologinę prasmę – Dievas apsigyveno žmogiškoje prigimtyje.
Islame Marija (arab. Maryam) laikoma viena švenčiausių moterų, nors nevaizduojama paveiksluose dėl religinių draudimų. Tačiau Korane apie ją kalbama su didžiausia pagarba:
„O Marija, Dievas tave išsirinko, apvalė ir išaukštino virš visų pasaulio moterų.“ (Koranas 3:42)
Nors nėra vaizdų, kai kuriuose islamo tekstuose minima, kad ji buvo regima šviesos rūbuose – tai dvasinis atitikmuo krikščionių mėlynai spalvai. Tai rodo, kad idėja apie Marijos tyrumą ir dangišką artumą yra gaji skirtingose religijose, net kai išraiškos formos skiriasi.