„Kvapusis sodas“ (originalus pavadinimas arabiškai: Al-rawḍ al-ʿāṭir fī nuzhaẗ al-ḫāṭir, angliškai: The Perfumed Garden of Sensual Delight, lietuviškai: Kvapusis sodas arba Kvapnusis sodas) – XV a. arabų erotikos vadovas, parašytas Muhammado ibn Muhammado al-Nafzawi, žinomo kaip Šeichas Nefzawi. Šis kūrinys, dažnai lyginamas su indiškuoju „Kama Sutra“, yra daug daugiau nei seksualumo vadovėlis: tai poetiškas meilės, žmogaus kūno ir dvasinio ryšio tyrinėjimas, persmelktas islamo religijos ir arabų kultūros estetikos.
„Kvapusis sodas“ sukurtas apie 1410–1434 m. Hafsidų dinastijos valdovo Tunise, Abu Fariso Abd al-Azizo al-Mutawakkilo, užsakymu. Šeichas Nefzawi, berberų kilmės mokslininkas iš dabartinio Tuniso pietų, siekė sukurti kūrinį, kuris praturtintų dvaro intelektualinį gyvenimą. Valdovas norėjo vadovo, apjungiančio praktinius patarimus apie meilę su estetiniu ir dvasiniu požiūriu. Nefzawi įžangoje rašo: „Šlovė Dievui, kuris meilės džiaugsmą pavertė keliu į Jo kūrinių grožį.“ Šis teiginys atskleidžia autoriaus tikslą – šlovinti seksualumą kaip dievišką dovaną, praktikuojamą su pagarba ir morale.
Nors parašytas XV a., kūrinys plačiai paplito tik XIX a. per vertimus. Pirmasis prancūziškas vertimas pasirodė apie 1850 m., o sero Richardo Burtono anglų kalbos vertimas, pavadintas „A Manual of Arabian Erotology“, buvo išleistas 1886 m. privačiai Kama Shastra draugijos užsakymu. Burtono versija, nors ir pagražinta, padėjo „Kvapusiajam sodui“ įgauti pasaulinę šlovę, panašią į „Tūkstančio ir vienos nakties“.
„Kvapusis sodas“ susideda iš 21 skyriaus, kuriuose aptariami meilės, seksualumo ir žmogaus santykių aspektai. Kūrinys išsiskiria ne tik techniniais patarimais, bet ir humoru, poezija bei anekdotais, kurie atspindi XV a. arabų kultūros gyvybingumą. Pagrindinės temos:
- Pagirtini ir paniekintini žmonės: Pirmi keturi skyriai aptaria vyrų ir moterų savybes, kurios vertos pagyrų ar kritikos. Pavyzdžiui, Nefzawi giria vyrus, kurie yra dosnūs ir pagarbaus elgesio, o smerkia tuos, kurie yra savanaudžiai ar neištikimi. Moterys giriamos už išmintį ir grožį, tačiau kritikuojamos už apgaules.
- Seksualumo menas: Penktame ir šeštame skyriuose aptariamas lytinis aktas, jo technikos ir palankios sąlygos, tokios kaip kvapai, higiena ar romantiška aplinka. Nefzawi rašo: „Rožių ir muskuso kvapas gali pažadinti aistrą net šalčiausioje širdyje.“ Septintame skyriuje įspėjama apie perteklių ar žalingus įpročius.
- Lytinių organų pavadinimai: Aštuntame ir devintame skyriuose pateikiami poetiški vyrų ir moterų lytinių organų pavadinimai, atspindintys arabų kalbos vaizdingumą. Dešimtasis skyrius netikėtai paliečia gyvūnų seksualumą kaip palyginimą.
- Moterų apgaulės ir praktiniai patarimai: Vienuoliktame skyriuje aptariamos moterų gudrybės, kartais su humoru, o dvyliktame ir tryliktame – įvairūs stebėjimai apie malonumą ir santykius.
- Sveikata ir reprodukcija: Keturioliktame ir penkioliktame skyriuose nagrinėjamos nevaisingumo priežastys ir persileidimą skatinantys vaistai, o šešioliktame ir septynioliktame – vyrų impotencijos problemos bei jų sprendimai, įskaitant „aiguillettes“ (laikinos impotencijos) pašalinimą.
- Estetika ir higiena: Aštuonioliktame ir devynioliktame skyriuose siūlomi receptai organų estetikai ir kvapų pašalinimui, pabrėžiant švaros svarbą. Dvidešimtasis skyrius aptaria nėštumą ir vaisiaus lyties spėjimą.
- Užbaigimas: Paskutinis skyrius siūlo neįprastą patarimą – kiaušinių vartojimą kaip afrodiziaką, užbaigdamas kūrinį lengvu humoru.
Kūrinys gausus istorijų. Viena žymiausių – apie Musaylimą, melagingą pranašą, ir Sajah, pranašę. Musaylima, siekdamas Sajah palankumo, sukūrė kvapų ir poezijos kupiną palapinę, kuri ją suviliojo. Tačiau Musaylima žuvo kovoje, o Sajah atsivertė į islamą, atgailaudama. Ši istorija pabrėžia kvapų galią, bet taip pat moko, kad gundymas be nuoširdumo veda į pražūtį.
„Kvapusis sodas“ persmelktas islamo dvasingumo. Nefzawi pabrėžia, kad seksualumas yra Dievo dovana, skirta stiprinti santuokinius ryšius. Jis remiasi Koranu, teigdamas, kad meilė ir intymumas yra šventi, jei praktikuojami pagal moralės taisykles. Pavyzdžiui: „Dievas sukūrė moterų grožį, kad vyrai mokytųsi mylėti su pagarba.“ Kūrinys atspindi XV a. islamo pasaulio lankstumą, kur estetika ir dvasingumas derėjo su praktiniais gyvenimo aspektais.
Nefzawi pabrėžia, kad tikras meilužis turi būti doras, dosnus ir pagarbus – savybės, atitinkančios islamo etiką. Tačiau kūrinio atvirumas kelia diskusijų: kai kurie šiuolaikiniai musulmonų mokslininkai laiko jį prieštaringu dėl detalių aprašymų, neatitinkančių griežtos šariato interpretacijos. Vis dėlto „Kvapusis sodas“ rodo, kaip islamo kultūra XV a. šlovino žmogaus kūną kaip dievišką kūrinį.
„Kvapusis sodas“ arabų pasaulyje buvo vertinamas kaip literatūrinis perlas, panašus į „Tūkstančio ir vienos nakties“. Europoje jis išpopuliarėjo XIX a. per Burtono vertimą, kuris atvėrė Vakarams arabų erotikos tradicijas. Kūrinys įkvėpė rašytojus, tokius kaip Robinas Schone’as, savo romane „The Lady’s Tutor“ (1999 m.) naudojusį „Kvapų sodą“ kaip siužeto elementą. Taip pat jis paveikė orientalistinius Vakarų kūrinius, nors Burtono perdėjimai kartais sukūrė klaidingus stereotipus apie arabų kultūrą.
Kūrinys prisidėjo prie diskusijų apie islamo kultūros įvairovę, parodydamas, kad viduramžių arabų visuomenė buvo ne tik religinė, bet ir poetiška, švenčianti meilę ir estetiką. 1975 m. Johno Colville’o vertimas, kritikuodamas Burtono pagražinimus, padėjo atkurti originalesnį kūrinio vaizdą.
Istorijos
- Burtono rankraščio likimas: Po Burtono mirties 1890 m. jo žmona Isabel sudegino originalų arabišką rankraštį, baimindamasi skandalo dėl galimų iliustracijų.
- Kvapų svarba: Nefzawi tikėjo, kad kvapai, tokie kaip muskusas ar aloesas, yra esminiai suviliojimui. Jo patarimai atspindi arabų kultūros susižavėjimą parfumerija.
- Neįprasti receptai: Kūrinys siūlo kiaušinių vartojimą kaip afrodiziaką, grindžiamą to meto medicinos įsitikinimais, kurie dabar kelia šypseną.
„Kvapusis sodas“ yra XV a. arabų kultūros veidrodis, kuriame susipina dvasingumas, humoras ir estetika. Jis moko, kad meilė yra šventa, jei grindžiama pagarba ir nuoširdumu. Istorijos, tokios kaip Musaylimos ir Sajah, primena, kad tikroji aistra klesti tik dorame kontekste. Kaip sakė arabų filosofas Al-Ghazali (1058–1111 m.): „Meilė yra širdies kelionė, vedanti į Dievo šviesą.“
Turinys
Įvadas
I SKYRIUS
Apie pagirtinus vyrus
II SKYRIUS
Apie moteris, kurios nusipelno pagyrų
III SKYRIUS
Apie vyrus, kurie verti paniekos
IV SKYRIUS
Apie moteris, kurios vertos paniekos
V SKYRIUS
Susiję su lytinio akto veiksmu
VI SKYRIUS
Apie viską, kas palanku lytiniam aktui
VII SKYRIUS
Apie tai, kas žalinga lytinio akto metu
VIII SKYRIUS
Įvairūs pavadinimai, suteikti vyrų lytiniams organams
IX SKYRIUS
Įvairūs pavadinimai, suteikti moterų lytiniams organams
X SKYRIUS
Apie gyvūnų lytinius organus
XI SKYRIUS
Apie moterų apgaules ir išdavystes
XII SKYRIUS
Apie įvairius stebėjimus, naudingus žinoti vyrams ir moterims
XIII SKYRIUS
Apie malonumo priežastis lytinio akto metu
XIV SKYRIUS
Nevaisingų moterų gimdos aprašymas ir jos gydymas
XV SKYRIUS
Apie vaistus, kurie skatina persileidimą
XVI SKYRIUS
Apie impotencijos priežastis vyrams
XVII SKYRIUS
Aiguillettes (laikinos impotencijos) pašalinimas
XVIII SKYRIUS
Receptai, kaip padidinti mažų organų matmenis ir padaryti juos puikius
XIX SKYRIUS
Apie priemones, pašalinančias nemalonų kvapą iš pažastų ir moterų lytinių organų bei sutraukiančias pastaruosius
XX SKYRIUS
Nurodymai dėl nėštumo ir kaip galima žinoti būsimo vaiko lytį; tai yra vaisiaus lyties nustatymas 207
XXI SKYRIUS
Darbo užbaigimas ir kiaušinių rijimo nauda, palanki lytiniam aktui