Viljamas Tomas Stedas (William Thomas Stead, 1849 m. liepos 5 d. – 1912 m. balandžio 15 d.) buvo britų žurnalistas, redaktorius ir leidėjas, laikomas vienu iš tyrimo žurnalistikos pradininkų. Jis išgarsėjo savo drąsiomis kampanijomis už socialines reformas, įtakingais straipsniais ir „naująja žurnalistika“, kuri padėjo pagrindą šiuolaikiniam tabloidiniam stiliui. Stedas taip pat buvo žinomas dėl savo susidomėjimo spiritizmu ir taikos judėjimu. Jo gyvenimas baigėsi tragiškai – jis žuvo per „Titaniko“ katastrofą 1912 m., keliaudamas į taikos kongresą Niujorke.
William Thomas Stead gimė 1849 m. liepos 5 d. Embletone, Nortumberlando grafystėje, Anglijoje. Jo tėvas, kunigas Williamas Steadas, mokė jį namuose iki 12 metų, daugiausia dėmesio skirdamas Šventajam Raštui ir lotynų kalbai. Jau vaikystėje Stedas pasižymėjo išskirtiniais gebėjimais – būdamas penkerių jis skaitė lotyniškai beveik taip pat gerai kaip angliškai. Vėliau jis mokėsi Silcoates mokykloje Wakefield’e, kur patyrė religinį pabudimą, turėjusį įtakos jo vėlesniam gyvenimui ir darbui. Baigęs mokslus, Stedas dirbo mokiniu prekybininko kontoroje, tačiau netrukus suprato, kad jo pašaukimas – žurnalistika.
Stedo karjera prasidėjo apie 1870 m., kai jis pradėjo rašyti straipsnius „Northern Echo“ laikraščiui Darlingtono mieste. 1871 m., būdamas vos 22-ejų, jis tapo šio laikraščio redaktoriumi – jauniausiu tuo metu Didžiojoje Britanijoje. Vadovaudamas „Northern Echo“, jis pavertė laikraštį įtakingu liberaliu balsu, ypač palaikydamas Williamą Gladstone’ą. 1880 m. Stedas persikėlė į Londoną ir prisijungė prie „Pall Mall Gazette“, kur netrukus tapo vyriausiuoju redaktoriumi. Čia jis sukūrė „naująją žurnalistiką“ – sensacingus reportažus ir socialines kampanijas, kurios pritraukdavo visuomenės dėmesį.
„Šiuolaikinio Babilono mergelės auka“
Vienas reikšmingiausių Stedo darbų – 1885 m. straipsnių serija „The Maiden Tribute of Modern Babylon“ („Šiuolaikinio Babilono mergelių duoklė“). Joje jis atskleidė vaikų prostituciją Londone, inscenizavęs trylikametės mergaitės „pirkimą“. Ši kampanija sukėlė visuomenės pasipiktinimą ir privertė parlamentą pakelti sutikimo amžių nuo 13 iki 16 metų. Nors Stedas už savo metodus buvo nuteistas ir tris mėnesius praleido kalėjime, tai tik sustiprino jo reputaciją kaip reformatoriui.
„Review of Reviews“
1890 m. Stedas įkūrė žurnalą „Review of Reviews“, kuriame nagrinėjo politiką, socialines problemas ir spiritizmą. Šis leidinys tapo platforma jo idėjoms apie taiką ir reformas skleisti. Be to, jis parašė keletą knygų, įskaitant „If Christ Came to Chicago“ (1894), kritikuojančią korupciją ir socialines blogybes.
XIX a. pabaigoje Stedas susidomėjo spiritizmu. 1893 m. jis pradėjo leisti ketvirtinį žurnalą „Borderland“, skirtą paranormaliems reiškiniams. Stedas tikėjo, kad gali bendrauti su dvasiomis per automatinį rašymą, ir teigė gavęs pranešimus iš mirusiųjų. Šis jo pomėgis sukėlė prieštaringų vertinimų, tačiau jis atkakliai gynė savo įsitikinimus.
Mirtis „Titanike“
1912 m. William Thomas Stead buvo pakviestas į taikos kongresą Niujorke, organizuotą prezidento Williamo Howardo Tafto. Kelionėje jis įlipo į „Titaniką“, tačiau laivas nuskendo 1912 m. balandžio 15 d. po susidūrimo su ledkalniu. Liudininkai pasakojo, kad Stedas padėjo gelbėti moteris ir vaikus, o pats liko laive, ramiai skaitydamas knygą. Jo kūnas nebuvo rastas. Įdomu, kad 1886 m. jis parašė apsakymą, numatantį panašią laivo katastrofą dėl gelbėjimosi valčių trūkumo.
Palikimas
William Thomas Stead paliko neišdildomą pėdsaką žurnalistikoje. Jo „naujoji žurnalistika“ paveikė modernios spaudos raidą, o kampanijos už socialines reformas, ypač vaikų apsaugą, turėjo ilgalaikį poveikį. Stedas įrodė, kad žiniasklaida gali keisti visuomenės nuomonę ir politiką, už tai pelnydamas „vyriausybės per žurnalistiką“ pravardę.
1873 m. Stedas vedė Emmą Lucy Wilson, su kuria susilaukė šešių vaikų. Nors darbas atimdavo daug laiko, jis buvo atsidavęs šeimai. Už taikos pastangas Stedas buvo nominuotas Nobelio premijai, tačiau jos negavo dėl ankstyvos mirties.
Įdomūs faktai
- Stedas numatė „Titaniko“ tragediją savo 1886 m. apsakyme.
- Jis tikėjo, kad mirs skęsdamas arba nuo linčiavimo – pirmasis spėjimas išsipildė.
- Stedas teigė bendravęs su dvasiomis, įskaitant mirusią draugę Julia Ames.