ETYMOLOGIARVM SIVE ORIGINVM LIBRI XX yra enciklopedinis veikalas, kurį parašė Sevilijos Izidorius (apie 560–636 m.). Parašytas lotynų kalba, šis kūrinys žinomas kaip The Etymologies anglų kalba ir Etimologijų arba kilmės dvidešimt knygų, etimologijos lietuvių kalba. Tai reikšmingas ankstyvųjų viduramžių tekstas, skirtas išsaugoti antikos žinias. Veikalas suskirstytas į 20 knygų, apimančių įvairias sritis.
- Originalus pavadinimas: Etymologiarum sive Originum libri XX
- Lietuviškas pavadinimas: Dvidešimt etimologijų arba kilmės knygų
- Angliškas pavadinimas: The Etymologies arba The Origins
- Autorius: Sevilijos Izidorius
- Kalba: Lotynų
Knygos
Liber I: Gramatika
- Turinys: Kalbos pagrindai – kalbos dalys, sintaksė, gramatinių terminų etimologijos.
- Citata: „Gramatika pavadinta taip nuo graikų žodžio gramma (raidė), nes tai yra raidžių ir kalbos tyrimas.“
Liber II: Retorika ir dialektika
- Turinys: Įtikinėjimo menas ir loginis mąstymas.
- Citata: „Retorika yra menas gerai kalbėti (ars bene dicendi), skirtas įtikinti klausytojus.“
Liber III: Matematika
- Turinys: Aritmetika, geometrija, muzika ir astronomija.
- Citata: „Muzika yra disciplina, nagrinėjanti skaičius garsų santykyje, atspindėdama harmoniją.“
Liber IV: Medicina
- Turinys: Žmogaus kūnas, ligos, gydymo būdai.
- Citata: „Medicina kilusi iš medeor (gydyti), nes jos tikslas – atkurti sveikatą.“
Liber V: Teisė ir laikas
- Turinys: Teisės sistemos ir laiko matavimas.
- Citata: „Teisė vadinama ius, nes ji teisinga, siekianti gėrio ir teisingumo.“
Liber VI: Knygos ir bažnytinės pareigos
- Turinys: Religiniai tekstai ir Bažnyčios struktūra.
- Citata: „Biblija yra knygų knyga, turinti amžinojo gyvenimo žodžius.“
Liber VII: Dievas, angelai ir šventieji
- Turinys: Teologiniai apmąstymai.
- Citata: „Angelai taip vadinami, nes jie yra Dievo pasiuntiniai (nuntii), siunčiami skelbti Jo valią.“
Liber VIII: Bažnyčia ir sektos
- Turinys: Bažnyčios istorija ir erezijos.
- Citata: „Eretikas yra tas, kuris renkasi (haeresis iš haireo) savo nuomonę, o ne Bažnyčios mokymą.“
Liber IX: Kalbos, tautos, karalystės ir titulai
- Turinys: Kalbos, tautos ir karalystės.
- Citata: „Kalbos įvairovė atsirado po Babelio sumaišties, kai žmonės išsisklaidė po žemę.“
Liber X: Etimologijos
- Turinys: Žodžių ir pavadinimų kilmė.
- Citata: „Žmogus (homo) kilęs iš humus (žemė), nes žmonės sukurti iš žemės.“
Liber XI: Žmogus ir ženklai
- Turinys: Anatomija, fiziologija, prietarai.
- Citata: „Kūnas vadinamas corpus, nes jis gendantis (corruptibile), linkęs į irimą.“
Liber XII: Gyvūnai
- Turinys: Gyvūnų rūšys ir tautosaka.
- Citata: „Liūtas (leo) kilęs iš graikų leon, reiškiančio ‘žvėrių karalių’, dėl jo stiprumo.“
Liber XIII: Kosmosas ir jo dalys
- Turinys: Visatos struktūra.
- Citata: „Kosmosas yra tvarkingas pasaulis, iš graikų kosmos – ‘tvarka’ arba ‘puošmena’.“
Liber XIV: Žemė ir jos dalys
- Turinys: Geografiniai aprašymai.
- Citata: „Žemė vadinama terra, nes ją trypia kojos (teritur).“
Liber XV: Pastatai ir laukai
- Turinys: Architektūra ir žemdirbystė.
- Citata: „Namas (domus) kilęs iš dominus (šeimininkas), nes tai jo būstas.“
Liber XVI: Akmenys ir metalai
- Turinys: Mineralai ir metalurgija.
- Citata: „Auksas (aurum) pavadintas dėl spalvos, primenančios aušrą (aurora).“
Liber XVII: Žemdirbystė
- Turinys: Žemės ūkio praktikos.
- Citata: „Žemdirbystė (agricultura) – tai laukų (agri) auginimas (cultura).“
Liber XVIII: Karas ir žaidimai
- Turinys: Karo taktika ir pramogos.
- Citata: „Karas (bellum) kilęs iš bellua (žvėris), nes kare žmonės tampa žiaurūs.“
Liber XIX: Laivai, pastatai ir drabužiai
- Turinys: Laivų statyba, statybos ir mada.
- Citata: „Laivas (navis) taip vadinamas, nes jis plaukioja (navigat) jūroje.“
Liber XX: Maistas ir įrankiai
- Turinys: Maistas, gėrimai, įrankiai.
- Citata: „Duona (panis) pavadinta taip, nes tai visų maistas (pasco – maitinti).“
Etimologijos buvo viduramžių mokymosi pagrindas, išsaugodamas klasikines žinias ir formuodamas Europos intelektualinį kraštovaizdį.
Ištraukos Isidori Hispalensis Episcopi Etymologiarum sive Originum
Žemiau pateikiamos svarbiausios ištraukos iš pirmosios Etymologiarum knygos.
Pirma knyga
I. DE DISCIPLINA ET ARTE
[1] Disciplina a discendo nomen accepit: unde et scientia dici potest. Nam scire dictum a discere, quia nemo nostrum scit, nisi qui discit. Aliter dicta disciplina, quia discitur plena.
Vertimas: Disciplina savo vardą gavo iš mokymosi (discendo): todėl ji gali būti vadinama žiniomis. Mat žinoti (scire) kilę iš mokytis (discere), nes niekas iš mūsų nežino, jei nesimoko. Kitaip tariant, disciplina vadinama taip, nes ji išmokstama iki galo.
II. DE SEPTEM LIBERALIBVS DISCIPLINIS
[1] Disciplinae liberalium artium septem sunt. Prima grammatica, id est loquendi peritia. Secunda rhetorica, quae propter nitorem et copiam eloquentiae suae maxime in civilibus quaestionibus necessaria existimatur. Tertia dialectica cognomento logica, quae disputationibus subtilissimis vera secernit a falsis.
Vertimas: Liberaliųjų menų disciplinos yra septynios. Pirmoji – gramatika, tai yra kalbėjimo įgūdis. Antroji – retorika, kuri dėl savo iškalbos grožio ir gausos laikoma ypač reikalinga sprendžiant pilietinius klausimus. Trečioji – dialektika, dar vadinama logika, kuri subtiliausiais disputais atskiria tiesą nuo melo.
III. DE LITTERIS COMMVNIBVS
[1] Primordia grammaticae artis litterae communes existunt, quas librarii et calculatores sequuntur. Quarum disciplina velut quaedam grammaticae artis infantia est; unde et eam Varro litterationem vocat. Litterae autem sunt indices rerum, signa verborum, quibus tanta vis est, ut nobis dicta absentium sine voce loquantur.
Vertimas: Gramatikos meno pradžia yra bendrosios raidės, kuriomis naudojasi raštininkai ir skaičiuotojai. Jų disciplina yra tarsi tam tikra gramatikos meno kūdikystė; todėl Varronas ją vadino literacija. Raidės yra daiktų ženklai, žodžių simboliai, turintys tokią galią, kad mums perteikia tolimų žmonių žodžius be balso.
[2] Usus litterarum repertus propter memoriam rerum. Nam ne oblivione fugiant, litteris alligantur. In tanta enim rerum varietate nec disci audiendo poterant omnia, nec memoria contineri.
Vertimas: Rašmenų naudojimas buvo išrastas dėl daiktų atminties. Kad jie neišnyktų užmarštyje, jie surišami rašmenimis. Mat tokioje didelėje daiktų įvairovėje ne viską galima išmokti klausant, nei viską išlaikyti atmintyje.
IV. DE LITTERIS LATINIS
[1] Latinas litteras Carmentis nympha prima Italis tradidit. Carmentis autem dicta, quia carminibus futura canebat. Ceterum proprie vocata [est] Nicostrate.
Vertimas: Lotynų raides pirmoji Italijos gyventojams perdavė nimfa Karmentis. Karmentis buvo taip pavadinta, nes dainomis pranašavo ateitį. Tačiau tikrasis jos vardas buvo Nikostratė.
V. DE GRAMMATICA
[1] Grammatica est scientia recte loquendi, et origo et fundamentum liberalium litterarum. Haec in disciplinis post litteras communes inventa est, ut iam qui didicerant litteras per eam recte loquendi rationem sciant. Grammatica autem a litteris nomen accepit. GRAMMATA enim Graeci litteras vocant.
Vertimas: Gramatika yra mokslas apie taisyklingą kalbėjimą, liberaliųjų raštų kilmė ir pagrindas. Ši disciplina buvo sukurta po bendrųjų raštų, kad tie, kurie jau išmoko raides, per ją sužinotų taisyklingo kalbėjimo būdą. Gramatika savo vardą gavo iš raštų. Mat graikai raides vadina grammata.
VI. DE PARTIBVS ORATIONIS
[1] Partes orationis primus Aristoteles duas tradidit, nomen et verbum; deinde Donatus octo definivit. Sed omnes ad illa duo principalia revertuntur, id est, ad nomen et verbum, quae significant personam et actum.
Vertimas: Kalbos dalis pirmasis Aristotelis išskyrė dvi – daiktavardį ir veiksmažodį; vėliau Donatas apibrėžė aštuonias. Tačiau visos jos grįžta prie tų dviejų pagrindinių, tai yra prie daiktavardžio ir veiksmažodžio, kurie reiškia asmenį ir veiksmą.
VII. DE NOMINE
[1] Nomen dictum quasi notamen, quod nobis vocabulo suo res notas efficiat. Nisi enim nomen scieris, cognitio rerum perit.
Vertimas: Daiktavardis pavadintas tarsi pažymėjimu (notamen), nes savo žodžiu jis padaro daiktus mums pažįstamus. Jei nežinai daiktavardžio, daiktų pažinimas išnyksta.
VIII. DE PRONOMINE
[1] Pronomen dictum, quia pro vice nominis ponitur, ne fastidium faciat nomen ipsud dum iteratur.
Vertimas: Įvardis taip pavadintas, nes jis naudojamas vietoj daiktavardžio, kad nuolat kartojamas daiktavardis nesukeltų nuobodulio.
IX. DE VERBO
[1] Verbum dictum eo, quod verberato aere sonat, vel quod haec pars frequenter in oratione versetur. Sunt autem verba mentis signa, quibus homines cogitationes suas invicem loquendo demonstrant.
Vertimas: Veiksmažodis taip pavadintas, nes jis skamba, tarsi plakdamas orą, arba todėl, kad ši kalbos dalis dažnai naudojama kalboje. Veiksmažodžiai yra proto ženklai, kuriais žmonės, kalbėdami, vieni kitiems išreiškia savo mintis.
X. DE ADVERBIO
[1] Adverbium dictum est eo, quod verbis accedat, ut puta, “bene lege” “Bene’ adverbium est, “lege’ verbum. Inde ergo dictum adverbium, quod semper verbo iunctum adinpleatur.
Vertimas: Prieveiksmis taip pavadintas, nes jis prisideda prie veiksmažodžių, pavyzdžiui, „gerai skaityk“: „gerai“ yra prieveiksmis, „skaityk“ – veiksmažodis. Todėl prieveiksmis taip vadinamas, nes jis visada, sujungtas su veiksmažodžiu, užpildo prasmę.
XI. DE PARTICIPIO
[1] Participium dictum, quod nominis et verbi capiat partes, quasi particapium. A nomine enim vindicat sibi genera et casus, a verbo tempora et significationes, ab utrisque numerum et figuram.
Vertimas: Dalyvis taip pavadintas, nes jis perima daiktavardžio ir veiksmažodžio dalis, tarsi dalintųsi (particapium). Iš daiktavardžio jis pasiima giminę ir linksnius, iš veiksmažodžio – laikus ir reikšmes, iš abiejų – skaičių ir formą.
XII. DE CONIVNCTIONE
[1] Coniunctio dicta, quod sensus sententiasque coniungat. Haec enim per se nihil valet, sed in copulatione sermonum quasi quoddam exhibet glutinum.
Vertimas: Jungtukas taip pavadintas, nes jis sujungia prasmes ir sakinius. Pats savaime jis nieko nereiškia, bet, sujungdamas kalbas, tarsi suteikia tam tikrą klijų.
XIII. DE PRAEPOSITIONE
[1] Praepositio dicta, quod nominibus praeponatur et verbis. Accusativae et ablativae praepositiones a casibus, quibus serviunt, dictae.
Vertimas: Prielinksnis taip pavadintas, nes jis statomas prieš daiktavardžius ir veiksmažodžius. Galininko ir ablatyvo prielinksnai pavadinti pagal linksnius, kuriems jie tarnauja.
XIV. DE INTERIECTIONE
[1] Interiectio vocata, quia sermonibus interiecta, id est interposita, affectum commoti animi exprimit, sicut cum dicitur ab exultante “vah” a dolente “heu” ab irascente “hem” a timente “ei”.
Vertimas: Jaustukas taip pavadintas, nes, įterptas į kalbas, tai yra įsiterpęs, išreiškia sujaudintos sielos jausmus, kaip sako džiūgaujantis „vau“, kenčiantis „oi“, pykstantis „hm“, bijantis „ei“.
XVI. DE SYLLABA
[1] Syllaba Graece, Latine conceptio sive conplexio dicitur. Nam syllaba dicta est APO TOU SULLAMBANEIN, id est a conceptione litterarum. SULLAMBANEIN enim dicitur concipere.
Vertimas: Skiemuo graikiškai, lotyniškai vadinamas suvokimu arba sujungimu. Skiemuo taip pavadintas iš sullambanein, tai yra iš raštų suvokimo. Mat sullambanein reiškia suvokti.
XVIII. DE ACCENTIBVS
[1] Accentus, qui Graece prosodia dicitur [ex Graeco nomen accepit]. Nam Graece PROS, Latine “ad” ODE Graece, Latine “cantus’ est. Hoc enim nomen de verbo ad verbum expressum est.
Vertimas: Kirčiavimas, graikiškai vadinamas prosodija, savo vardą gavo iš graikų kalbos. Mat graikiškai pros reiškia „prie“, o ode – „giesmė“. Šis vardas yra pažodinis vertimas.
XX. DE POSITVRIS
[1] Positura est figura ad distinguendos sensus per cola et commata et periodos, quae dum ordine suo adponitur, sensum nobis lectionis ostendit.
Vertimas: Skyrybos ženklas yra forma, skirta prasmei atskirti per kolonas, komas ir periodus, kuri, tinkamai naudojama, mums atskleidžia skaitymo prasmę.
XXI. DE NOTIS SENTENTIARVM
[1] Praeterea quaedam scripturarum notae apud celeberrimos auctores fuerunt, quasque antiqui ad distinctionem scripturarum carminibus et historiis adposuerunt. Nota est figura propria in litterae modum posita, ad demonstrandam unamquamque verbi sententiarumque ac versuum rationem.
Vertimas: Be to, buvo tam tikri raštų ženklai, naudojami žymiausių autorių, kuriuos senovėje naudojo skirti raštams, eilėms ir istorijoms. Ženklas yra savita forma, raidės pavidalu, skirta parodyti kiekvieno žodžio, sakinio ar eilės reikšmei.
XXII. DE NOTIS VVLGARIBVS
[1] Vulgares notas Ennius primus mille et centum invenit. Notarum usus erat ut, quidquid pro con[ten]tione aut [in] iudiciis diceretur, librarii scriberent conplures simul astantes, divisis inter se partibus, quot quisque verba et quo ordine exciperet.
Vertimas: Bendruosius ženklus pirmasis Enijus sukūrė tūkstantį šimtą. Ženklų naudojimas buvo toks, kad raštininkai, keli stovėdami kartu, užrašinėtų viską, kas buvo sakoma ginčuose ar teismuose, pasidaliję tarpusavyje dalimis, kiek ir kokia tvarka kiekvienas žodžius užrašys.
XXIX. DE ETYMOLOGIA
[1] Etymologia est origo vocabulorum, cum vis verbi vel nominis per interpretationem colligitur. Hanc Aristoteles SUMBOLON, Cicero adnotationem nominavit, quia nomina et verba rerum nota facit exemplo posito; utputa “flumen” quia fluendo crevit, a fluendo dictum.
Vertimas: Etimologija yra žodžių kilmė, kai žodžio ar daiktavardžio reikšmė išaiškinama per aiškinimą. Aristotelis ją vadino sumbolon, Ciceronas – anotacija, nes vardai ir žodžiai daro daiktus pažįstamus per pateiktą pavyzdį; pavyzdžiui, „upė“ (flumen), nes ji auga tekėdama, kilusi iš tekėjimo (fluendo).
Trečia knyga
Svarbiausios ištraukos iš Isidori Hispalensis Episcopi Etymologiarum sive Originum Liber III: De Mathematica
MATHEMATICA (Įžanga)
MATHEMATICA Latine dicitur doctrinalis scientia, quae abstractam considerat quantitatem. Abstracta enim quantitas est, quam intellectu a materia separantes vel ab aliis accidentibus, ut est par, inpar, vel ab aliis huiuscemodi in sola ratiocinatione tractamus. Cuius species sunt quattuor: id est Arithmetica, Musica, Geometria et Astronomia.
Vertimas: Matematika lotyniškai vadinama mokomąja disciplina, kuri nagrinėja abstrakčią kiekį. Abstraktus kiekis yra tas, kurį protu atskirdami nuo materijos ar kitų savybių, kaip antai lyginis, nelyginis ar kiti panašūs, svarstome vien tik samprotavimu. Jos rūšys yra keturios: aritmetika, muzika, geometrija ir astronomija.
I. DE VOCABVLO ARITHMETICAE DISCIPLINAE
[1] Arithmetica est disciplina numerorum. Graeci enim numerum ARITHMON dicunt. Quam scriptores saecularium litterarum inter disciplinas mathematicas ideo primam esse voluerunt, quoniam ipsa ut sit nullam aliam indiget disciplinam.
Vertimas: Aritmetika yra skaičių disciplina. Graikai skaičių vadina arithmos. Pasaulietinių raštų autoriai tarp matematikos disciplinų ją laikė pirmąja, nes jai egzistuoti nereikia jokios kitos disciplinos.
III. QVID SIT NVMERVS
[1] Numerus autem est multitudo ex unitatibus constituta. Nam unum semen numeri esse, non numerum.
Vertimas: Skaičius yra daugybė, sudaryta iš vienetų. Mat vienetas yra skaičiaus sėkla, o ne pats skaičius.
IV. QVID PRAESTENT NVMERI
[1] Ratio numerorum contemnenda non est. In multis enim sanctarum scripturarum locis quantum mysterium habent elucet. Non enim frustra in laudibus Dei dictum est (Sap. 11,21): ‘Omnia in mensura et numero et pondere fecisti.’
Vertimas: Skaičių mokslas nėra niekinamas. Daugelyje šventųjų raštų vietų išryškėja, kokią paslaptį jie slepia. Ne veltui Dievo garbei buvo pasakyta: „Viską sukūrei pagal matą, skaičių ir svorį.“
V. DE PRIMA DIVISIONE PARIVM ET INPARIVM
[1] Numerus dividitur in [his] paribus et inparibus. Par numerus est, qui in duabus aequis partibus dividi potest, ut II, IV et VIII. Inpar vero numerus est, qui dividi aequis partibus nequit, uno medio vel deficiente vel superante, ut III, V, VII, IX et reliqui.
Vertimas: Skaičius skirstomas į lyginius ir nelyginius. Lyginis skaičius yra tas, kuris gali būti padalytas į dvi lygias dalis, kaip 2, 4 ir 8. Nelyginis skaičius yra tas, kurio negalima padalytis į lygias dalis, nes lieka vienas viduryje arba trūksta, arba per daug, kaip 3, 5, 7, 9 ir kiti.
X. DE INVENTORIBVS GEOMETRIAE ET VOCABVLO EIVS
[1] Geometriae disciplina primum ab Aegyptiis reperta dicitur, quod, inundante Nilo ir omnium possessionibus limo obductis, initium terrae dividendae per lineas et mensuras nomen arti dedit.
Vertimas: Geometrijos disciplina, kaip sakoma, pirmiausia buvo atrasta egiptiečių, nes, Nilui užtvindžius ir visų žemes padengus dumblu, žemės dalijimo linijomis ir matavimais pradžia suteikė šiam menui vardą.
XII. DE FIGVRIS GEOMETRIAE
[1] Figurae solidae sunt, quae longitudine, latitudine et altitudine continentur, ut est cubus, cuius species quinque in plano. Quarum prima circulus est figura plana, quae vocatur circumducta; cuius in medio punctus est, quo cuncta convergunt, quod centrum geometriae vocant, Latini punctum circuli nuncupant.
Vertimas: Tūrinės figūros yra tos, kurios apima ilgį, plotį ir aukštį, kaip kubas, turintis penkias plokštumines rūšis. Pirmoji iš jų yra apskritimas – plokštuminė figūra, vadinama apvestąja; jos viduryje yra taškas, į kurį viskas sueina, vadinamas geometrijos centru, o lotynai jį vadina apskritimo tašku.
XV. DE MVSICA ET EIVS NOMINE
[1] Musica est peritia modulationis sono cantuque consistens. Et dicta Musica per derivationem a Musis. Musae autem appellatae APO TOU MASAI, id est a quaerendo, quod per eas, sicut antiqui voluerunt, vis carminum et vocis modulatio quaereretur.
Vertimas: Muzika yra moduliacijos įgūdis, susidedantis iš garso ir giesmės. Ji pavadinta muzika, kilusi iš mūzų. Mūzos pavadintos iš masai, tai yra iš ieškojimo, nes, kaip senovėje buvo manoma, per jas buvo ieškoma giesmių galios ir balso moduliacijos.
XVII. QVID POSSIT MVSICA
[1] Itaque sine Musica nulla disciplina potest esse perfecta, nihil enim sine illa. Nam et ipse mundus quadam harmonia sonorum fertur esse conpositus, et coelum ipsud sub harmoniae modulatione revolvi.
Vertimas: Todėl be muzikos jokia disciplina negali būti tobula, nes nieko nėra be jos. Mat ir pats pasaulis, kaip sakoma, sudarytas iš tam tikros garsų harmonijos, o dangus sukasi pagal harmonijos moduliaciją.
XVIII. DE TRIBVS PARTIBVS MVSICAE
[1] Musicae partes sunt tres, id est, harmonica, rhythmica, metrica. Harmonica est, quae decernit in sonis acutum et gravem.
Vertimas: Muzikos dalys yra trys: harmonika, ritmika ir metrika. Harmonika yra ta, kuri skiria aukštus ir žemus garsus.
XX. DE PRIMA DIVISIONE MVSICAE QVAE HARMONICA DICITVR
[2] Vox est aer spiritu verberatus, unde et verba sunt nuncupata. Proprie autem vox hominum est, seu inrationabilium animantium.
Vertimas: Balsas yra oras, plakamas kvėpavimu, iš kur kilę ir žodžiai. Tikrąja prasme balsas yra žmonių arba neracionalių gyvūnų.
XXIV. DE ASTRONOMIAE NOMINE
[1] Astronomia est astrorum lex, quae cursus siderum et figuras et habitudines stellarum circa se et circa terram indagabili ratione percurrit.
Vertimas: Astronomija yra žvaigždžių įstatymas, kuris neišmatuojamu protu tyrinėja žvaigždžių judėjimą, formas ir jų santykius tarpusavyje bei su žeme.
XXVII. DE DIFFERENTIA ASTRONOMIAE ET ASTROLOGIAE
[1] Inter Astronomiam autem et Astrologiam aliquid differt. Nam Astronomia caeli conversionem, ortus, obitus motusque siderum continet, vel qua ex causa ita vocentur. Astrologia vero partim naturalis, partim superstitiosa est.
Vertimas: Tarp astronomijos ir astrologijos yra skirtumas. Astronomija apima dangaus sukimąsi, žvaigždžių patekėjimą, nusileidimą ir judėjimą, taip pat priežastis, kodėl jos taip vadinamos. Astrologija iš dalies yra natūrali, iš dalies prietaringa.
XXIX. DE MVNDO ET EIVS NOMINE
[1] Mundus est is qui constat ex caelo, [et] terra et mare cunctisque sideribus. Qui ideo mundus est appellatus, quia semper in motu est; nulla enim requies eius elementis concessa est.
Vertimas: Pasaulis yra tas, kuris susideda iš dangaus, žemės, jūros ir visų žvaigždžių. Jis vadinamas pasauliu, nes visada yra judesyje; mat jo elementams niekada nesuteikta ramybė.
XXXI. DE CAELO ET EIVS NOMINE
[1] Caelum philosophi rotundum, volubile atque ardens esse dixerunt; vocatumque hoc nomine, eo quod tamquam vas caelatum inpressa signa habeat stellarum.
Vertimas: Filosofai sakė, kad dangus yra apvalus, besisukantis ir degantis; jis taip pavadintas, nes tarsi iškaltoje vazoje turi įspaustus žvaigždžių ženklus.
XLVIII. DE MAGNITVDINE LVNAE
[1] Magnitudo quoque lunae minor fertur esse quam solis. Nam dum sol superior sit a luna, et tamen a nobis maior quam luna videtur, iam si prope nos accessisset, multo maior quam luna conspiceretur.
Vertimas: Mėnulio dydis, kaip sakoma, yra mažesnis nei saulės. Mat, nors saulė yra aukščiau už mėnulį ir mums atrodo didesnė už mėnulį, jei ji priartėtų prie mūsų, atrodytų daug didesnė už mėnulį.
L. DE CVRSV SOLIS
[1] Solem per se ipsum moveri, non cum mundo verti. Nam si fixus caelo maneret, omnes dies et noctes aequales existerent; sed quoniam alio loco cras occasurum, alio occidisse hesterno videmus, apparet eum per se ipsum moveri, non cum pasauliu verti.
Vertimas: Saulė juda pati savaime, o ne sukasi kartu su pasauliu. Mat, jei ji būtų pritvirtinta prie dangaus, visos dienos ir naktys būtų vienodos; tačiau, kadangi matome, kad rytoj ji nusileis vienoje vietoje, o vakar nusileido kitoje, akivaizdu, kad ji juda pati savaime, o ne sukasi su pasauliu.
LIII. DE LVMINE LVNAE
[1] Lunam quidam philosophi dicunt proprium lumen habere, globique eius unam partem esse lucifluam, aliam vero obscuram, [ita: (sequitur figura)] et paulatim se vertendo diversas formas efficere.
Vertimas: Kai kurie filosofai sako, kad mėnulis turi savo šviesą, ir viena jo rutulio dalis yra švytinti, o kita tamsi, ir pamažu sukdamasis jis kuria įvairias formas.
LX. DE DIFFERENTIA STELLARVM, SIDERVM, ET ASTRORVM
[1] Stellae et sidera et astra inter se differunt. Nam stella est quaelibet singularis. Sidera vero sunt stellis plurimis facta, ut Hyades, Pleiades. Astra autem stellae grandes, ut Orion, Bootes.
Vertimas: Žvaigždės, žvaigždynai ir asteroidai skiriasi tarpusavyje. Žvaigždė yra bet kuri pavienė. Žvaigždynai sudaryti iš daugelio žvaigždžių, kaip Hiadės, Plejadės. Asteroidai yra didelės žvaigždės, kaip Orionas, Bootas.
LXXI. DE NOMINIBVS STELLARVM, QVIBVS EX CAVSIS NOMINA ACCEPERVNT
[1] Sol appellatus eo quod solus appareat, obscuratis fulgore suo cunctis sideribus.
Vertimas: Saulė pavadinta taip, nes ji pasirodo viena, savo spindesiu užtemdydama visus žvaigždynus.
Septinta knyga
Svarbiausios ištraukos iš Isidori Hispalensis Episcopi Etymologiarum sive Originum Liber VII: De Deo, Angelis et Sanctis
I. DE DEO
[2] Vocabulorum enim expositio satis indicat quid velit intellegi. Habent enim quaedam ex propriis causis nominum rationem. In principio autem decem nomina ponimus, quibus apud Hebraeos Deus vocatur.
Vertimas: Žodžių aiškinimas pakankamai parodo, ką norima suprasti. Mat kai kurie vardai turi savo kilmės priežastis. Iš pradžių pateikiame dešimt vardų, kuriais hebrajai vadina Dievą.
[3] Primum apud Hebraeos Dei nomen El dicitur; quod alii Deum, alii etymologiam eius exprimentes ISCHUROS, id est fortem interpretati sunt, ideo quod nulla infirmitate opprimitur, sed fortis est et sufficiens ad omnia perpetranda.
Vertimas: Pirmasis hebrajų Dievo vardas yra El; vieni jį vadina Dievu, kiti, išreikšdami jo etimologiją, verčia ischuros, tai yra stipriu, nes jis nėra jokios silpnybės paveikiamas, bet yra stiprus ir pajėgus viską įvykdyti.
[10] Sextum Eie, id est, qui est. Deus enim solus, quia aeternus est, hoc est, quia exordium non habet, essentiae nomen vere tenet.
Vertimas: Šeštasis yra Eie, tai yra „tas, kuris yra“. Dievas vienintelis, nes yra amžinas, tai yra neturi pradžios, iš tiesų turi esaties vardą.
[16] Nonum Tetragrammaton, hoc est quattuor litterarum, quod proprie apud Hebraeos in Deo ponitur, iod, he, iod, he, id est, duabus ia, quae duplicata ineffabile illud et gloriosum Dei nomen efficiunt.
Vertimas: Devintasis yra Tetragrammaton, tai yra keturių raidžių, kuris hebrajų kalboje naudojamas tik Dievui, iod, he, iod, he, tai yra dvigubas ia, kuris sudaro tą neišsakomą ir šlovingą Dievo vardą.
[17] Decimum Saddai, id est, omnipotens. Vocatus autem omnipotens eo quod omnia potest, sed a faciendo quod vult, non a patiendo quod non vult.
Vertimas: Dešimtasis yra Saddai, tai yra visagalis. Jis vadinamas visagaliu, nes viską gali, bet tai, ką nori daryti, o ne kentėti tai, ko nenori.
II. DE FILIO DEI
[2] Christus namque a chrismate est appellatus, hoc est unctus. Praeceptum enim fuerat Iudaeis ut sacrum conficerent unguentum, quo perungui possent hi qui vocabantur ad sacerdotium vel ad regnum.
Vertimas: Kristus pavadintas nuo chrismatis, tai yra patepimo. Mat žydams buvo įsakyta paruošti šventą tepalą, kuriuo galėjo būti patepami tie, kurie buvo šaukiami į kunigystę ar karalystę.
[7] Iesus Hebraice, Graece SOTER, Latine autem salutaris sive salvator interpretatur, pro eo quod cunctis gentibus salutifer venit.
Vertimas: Jėzus hebrajiškai, graikiškai Soter, lotyniškai salutaris arba gelbėtojas, nes jis atėjo kaip visų tautų išgelbėtojas.
[10] Emmanuel ex Hebraeo in Latinum significat ‘nobiscum Deus,’ scilicet quia per Virginem natus Deus hominibus in carne mortali apparuit.
Vertimas: Emanuelis hebrajiškai reiškia „Dievas su mumis“, nes, gimęs iš Mergelės, Dievas pasirodė žmonėms mirtingame kūne.
III. DE SPIRITV SANCTO
[1] Spiritus sanctus ideo praedicatur Deus, quia ex Patre Filioque procedit, et substantiam eius habet.
Vertimas: Šventoji Dvasia laikoma Dievu, nes kyla iš Tėvo ir Sūnaus ir turi jų esybę.
[5] Ideo igitur Spiritus Dei sanctus vocatur, quia Patris et Filii sanctitas est.
Vertimas: Todėl Dievo Dvasia vadinama šventąja, nes ji yra Tėvo ir Sūnaus šventumas.
[10] Spiritus sanctus, quod dicitur Paracletus, a consolatione dicitur; PARAKLESIS enim Latine consolatio appellatur.
Vertimas: Šventoji Dvasia, vadinama Parakletu, pavadinta nuo paguodos; mat paraklesis lotyniškai reiškia paguodą.
IV. DE TRINITATE
[1] Trinitas appellata quod fiat totum unum ex quibusdam tribus, quasi Triunitas; ut memoria, intellegentia et voluntas, in quibus mens habet in se quandam imaginem divinae Trinitatis.
Vertimas: Trejybė pavadinta taip, nes iš tam tikrų trijų sudaro vieną visumą, tarsi Triunitas; kaip atmintis, protas ir valia, kuriose žmogaus protas turi tam tikrą dieviškosios Trejybės atvaizdą.
[2] Pater igitur et Filius et Spiritus sanctus trinitas et unitas. Idem enim unum, idem [et] tria. In natura unum, in personis tria.
Vertimas: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia yra Trejybė ir vienybė. Tas pats yra vienas ir trys. Prigimtimi vienas, asmenimis trys.
V. DE ANGELIS
[1] Angeli Graece vocantur, Hebraice malachoth, Latine vero nuntii interpretantur, ab eo quod Domini voluntatem populis nuntiant.
Vertimas: Angelai graikiškai vadinami angeloi, hebrajiškai malachoth, o lotyniškai nuntiai, nes jie skelbia žmonėms Viešpaties valią.
[4] Novem autem esse ordines angelorum sacrae Scripturae testantur, id est angeli, archangeli, throni, dominationes, virtutes, principatus, potestates, cherubim et seraphim.
Vertimas: Šventieji Raštai liudija, kad yra devynios angelų tvarkos: angelai, arkangelai, sostai, viešpatystės, galios, kunigaikštystės, valdžios, cherubinai ir serafinai.
[10] Gabriel Hebraice in linguam nostram vertitur fortitudo Dei. Vbi enim potentia divina vel fortitudo manifestatur, Gabriel mittitur.
Vertimas: Gabrielis hebrajiškai reiškia Dievo stiprybė. Kur pasireiškia dieviška galia ar stiprybė, ten siunčiamas Gabrielis.
VI. DE HOMINIBVS QVI QVODAM PRAESAGIO NOMEN ACCEPERVNT
[4] Adam, sicut beatus Hieronymus tradit, homo sive terrenus sive terra rubra interpretatur. Ex terra enim facta est caro, et humus hominis faciendi materies fuit.
Vertimas: Adomas, kaip perdavė palaimintasis Jeronimas, reiškia žmogus, žemiškas arba raudona žemė. Mat iš žemės buvo sukurta kūnas, o dirva buvo žmogaus kūrimo medžiaga.
[5] Eva interpretatur vita sive calamitas sive vae. Vita, quia origo fuit nascendi: calamitas et vae, quia praevaricatione causa extitit moriendi.
Vertimas: Ieva reiškia gyvybė, nelaimė arba vargas. Gyvybė, nes ji buvo gimimo pradžia; nelaimė ir vargas, nes per nusižengimą tapo mirties priežastimi.
VII. DE PATRIARCHIS
[1] Patriarchae interpretantur patrum principes. ARCHOS enim Graece princeps est.
Vertimas: Patriarchai reiškia tėvų vadai. Mat archos graikiškai yra vadas.
[2] Abram primum vocatus est pater videns populum, propter Israel scilicet tantum. Postea appellatus est Abraham, quod transfertur pater multarum gentium.
Vertimas: Abramas iš pradžių buvo vadinamas „tėvas, matantis tautą“, tik dėl Izraelio. Vėliau jis buvo pavadintas Abraomu, kas reiškia „daugelio tautų tėvas“.
VIII. DE PROPHETIS
[1] Quos gentilitas vates appellant, hos nostri prophetas vocant, quasi praefatores, quia porro fantur et de futuris vera praedicunt.
Vertimas: Tuos, kuriuos pagonys vadina vateis, mes vadiname pranašais, tarsi iš anksto kalbančiais, nes jie kalba apie ateitį ir skelbia tiesą apie būsimus dalykus.
IX. DE APOSTOLIS
[1] Apostoli missi interpretantur. Hoc enim eorum nomen indicat. Nam sicut Graece AGGELOI, Latine nuntii vocantur, ita Graece Apostoli, Latine missi appellantur.
Vertimas: Apaštalai reiškia „siųstieji“. Tai rodo jų vardas. Mat kaip graikiškai angeloi reiškia pasiuntinius, taip apostoloi lotyniškai vadinami siųstaisiais.
[2] Petrus a petra nomen accepit, hoc est a Christo, super quem est fundata Ecclesia.
Vertimas: Petras vardą gavo iš petra, tai yra iš Kristaus, ant kurio yra pastatyta Bažnyčia.
XI. DE MARTYRIBVS
[1] Martyres Graeca lingua, Latine testes dicuntur, unde et testimonia Graece martyria nuncupantur. Testes autem ideo vocati sunt, quia propter testimonium Christi passiones sustinuerunt.
Vertimas: Kankiniai graikų kalba, lotyniškai vadinami liudytojais, todėl ir liudijimai graikiškai vadinami martyria. Jie vadinami liudytojais, nes dėl Kristaus liudijimo kentėjo kankinystę.
XII. DE CLERICIS
[1] Cleros et clericos hinc appellatos, quia Matthias sorte electus est, quem primum per Apostolus legimus ordinatum. KLEROS enim Graece sors vel hereditas dicitur.
Vertimas: Klerikai ir dvasininkai taip vadinami, nes Matijas buvo išrinktas burtų keliu, kurį, kaip skaitome, pirmąjį apaštalai įšventino. Mat kleros graikiškai reiškia burtą ar paveldą.
[12] Episcopi autem Graece, Latine speculatores interpretantur. Nam speculator est praepositus in Ecclesia; dictus eo quod speculatur, atque praespiciat populorum infra se positorum mores et vitam.
Vertimas: Vyskupai graikiškai, lotyniškai vadinami stebėtojais. Mat stebėtojas yra Bažnyčios vadovas; taip vadinamas, nes stebi ir numato žemiau esančių žmonių papročius ir gyvenimą.
XIII. DE MONACHIS
[1] Monachus Graeca etymologia vocatus, eo quod sit singularis. MONAS enim Graece singularitas dicitur.
Vertimas: Vienuolis pagal graikų etimologiją vadinamas taip, nes jis yra vienišas. Mat monas graikiškai reiškia vienišumą.
XIV. DE CETERIS FIDELIBVS
[1] Christianus, quantum interpretatio ostendit, de unctione deducitur, sive de nomine auctoris et creatoris. A Christo enim Christiani sunt cognominati.
Vertimas: Krikščionis, kaip rodo aiškinimas, kyla iš patepimo arba iš kūrėjo ir autoriaus vardo. Mat krikščionys pavadinti nuo Kristaus.
[4] Catholicus universalis sive generalis interpretatur. Nam Graeci universale KATHOLIKON vocant.
Vertimas: Katalikas reiškia universalus arba visuotinis. Mat graikai universalų vadina katholikon.
Trylikta knyga
Svarbiausios ištraukos iš Isidori Hispalensis Episcopi Etymologiarum sive Originum Liber XIII: De Mundo et Partibus
I. DE MVNDO
[1] Mundus est caelum et terra, mare et quae in eis opera Dei. De quo dicitur (Ioh. 1,10): “Et mundus per eum factus est.” Mundus Latine a philosophis dictus, quod in sempiterno motu sit, ut caelum, sol, luna, aer, maria.
Vertimas: Pasaulis yra dangus, žemė, jūra ir visa, kas juose yra Dievo kūriniai. Apie tai sakoma: „Ir pasaulis per jį buvo sukurtas.“ Filosofai lotyniškai jį vadina pasauliu, nes jis yra amžinajame judesyje, kaip dangus, saulė, mėnulis, oras, jūros.
[2] Graeci vero nomen mundo de ornamento adcommodaverunt, propter diversitatem elementorum et pulchritudinum siderum. Appellatur enim apud eos KOSMOS, quod significat ornamentum.
Vertimas: Graikai pasaulio vardą pritaikė nuo puošmenos dėl elementų įvairovės ir žvaigždžių grožio. Mat jis pas juos vadinamas kosmos, kas reiškia puošmeną.
II. DE ATOMIS
[1] Atomos philosophi vocant quasdam in mundo corporum partes tam minutissimas ut nec visui pateant nec TOMEN, id est sectionem, recipiant; unde et ATOMOI dicti sunt.
Vertimas: Filosofai atomais vadina tam tikras pasaulio kūnų daleles, tokias mažas, kad jų nematyti akimis ir negalima padalyti; todėl jos vadinamos atomoi.
III. DE ELEMENTIS
[1] ULEN Graeci rerum quandam primam materiam dicunt, nullo prorsus modo formatam, sed omnium corporalium formarum capacem, ex qua visibilia haec elementa formata sunt; unde et ex eius derivatione vocabulum acceperunt.
Vertimas: Graikai ulen vadina tam tikrą pirmapradę materiją, visiškai neformuotą, bet gebančią priimti visas kūniškas formas, iš kurios buvo suformuoti šie matomi elementai; todėl iš jos kilęs ir jų pavadinimas.
IV. DE CAELO
[1] Caelum vocatum eo quod, tamquam caelatum vas, inpressa lumina habeat stellarum veluti signa.
Vertimas: Dangus pavadintas taip, nes, tarsi iškalta vaza, turi įspaustus žvaigždžių šviesulius lyg ženklus.
V. DE PARTIBVS CAELI
[1] Aether locus est in quo sidera sunt, et significat eum ignem qui a toto mundo in altum separatus est.
Vertimas: Eteris yra vieta, kur yra žvaigždynai, ir jis reiškia tą ugnį, kuri nuo viso pasaulio yra atskirta aukštybėse.
[2] Sphaera caeli dicta eo quod species eius in rotundum formata est.
Vertimas: Dangaus sfera pavadinta taip, nes jos forma yra apvali.
VI. DE CIRCVLIS CAELI
[1] Zonae autem ipsae quinque sunt, quae ideo zonae vel circuli appellantur eo quod in circumductione sphaerae existunt.
Vertimas: Zonos yra penkios, ir jos vadinamos zonomis arba apskritimais, nes egzistuoja dangaus sferos sukimosi metu.
VII. DE AERE ET NVBE
[1] Aer dictus APO TOU AIREIN, ab eo quod ferat terram, vel ab eo quod feratur.
Vertimas: Oras pavadintas iš airein, nes jis neša žemę arba yra nešamas.
[2] Nubes dictae ab obnubendo, id est operiendo, caelum; unde et nuptae, quod vultus suos velent.
Vertimas: Debesys pavadinti nuo obnubendo, tai yra dangaus uždengimo; todėl ir nuotakos, nes jos dengia savo veidus.
VIII. DE TONITRVO
[1] Tonitruum dictum quod sonus eius terreat; nam tonus sonus.
Vertimas: Perkūnas pavadintas taip, nes jo garsas baugina; mat tonus reiškia garsą.
IX. DE FVLMINIBVS
[1] Fulgur et fulmen, ictus caelestis iaculi, a feriendo dicti; fulgere enim ferire est atque percutere.
Vertimas: Žaibas ir perkūno smūgis, dangaus ieties smūgis, pavadinti nuo smūgio; mat fulgere reiškia smūgiuoti ir trenkti.
X. DE ARCV ET NVBIVM EFFECTIBVS
[1] Arcus caelestis dictus a similitudine curvati arcus. Iris huic nomen proprium est.
Vertimas: Dangaus lankas pavadintas dėl panašumo į lenktą lanką. Jo tikrasis vardas yra iris.
XI. DE VENTIS
[1] Ventus [est] aer commotus et agitatus, et pro diversis partibus caeli nomina diversa sortitus.
Vertimas: Vėjas yra sujudintas ir sukrutintas oras, gavęs skirtingus vardus pagal įvairias dangaus dalis.
[2] Ventorum quattuor principales spiritus sunt. Quorum primus ab oriente Subsolanus, a meridie Auster, ab occidente Favonius, a septentrione eiusdem nominis ventus adspirat.
Vertimas: Pagrindiniai vėjai yra keturi. Pirmasis iš rytų – Subsolanus, iš pietų – Auster, iš vakarų – Favonius, iš šiaurės – to paties vardo vėjas.
XII. DE AQVIS
[1] Aqua dicta quod superficies eius aequalis sit; hinc et aequor appellatum, quia aequaliter sursum est.
Vertimas: Vanduo pavadintas taip, nes jo paviršius yra lygus; todėl jis vadinamas aequor, nes yra vienodai aukštyn.
XIV. DE MARI
[1] Mare est aquarum generalis collectio. Omnis enim congregatio aquarum, sive salsae sint sive dulces, abusive maria nuncupantur.
Vertimas: Jūra yra bendras vandenų rinkinys. Visos vandenų sankaupos, nesvarbu, ar sūrios, ar gėlos, netinkamai vadinamos jūromis.
XV. DE OCEANO
[1] Oceanum Graeci et Latini ideo nominant eo quod in circuli modum ambiat orbem.
Vertimas: Graikai ir lotynai vandenyną vadina taip, nes jis apjuosia pasaulį apskritimu.
XVI. DE MEDITERRANEO MARI
[1] Mare Magnum est quod ab occasu ex Oceano fluit et in meridiem vergit, deinde ad septentrionem tendit; quod inde magnum appellatur quia cetera maria in conparatione eius minora sunt.
Vertimas: Didžioji jūra yra ta, kuri iš vakarų teka iš vandenyno, krypsta į pietus, paskui į šiaurę; ji vadinama didele, nes kitos jūros, palyginti su ja, yra mažesnės.
XVIII. DE AESTIBVS ET FRETIS
[1] Aestus ad Oceanum pertinet, fretus ad utrumque mare. Nam aestus est maris accessus vel recessus, id est inquietudo.
Vertimas: Potvynis priklauso vandenynui, sąsiauris – abiem jūroms. Potvynis yra jūros priartėjimas ar atsitraukimas, tai yra neramumas.
XIX. DE LACIS ET STAGNIS
[1] Lacus est receptaculum in quo aqua retinetur nec miscetur fluctibus.
Vertimas: Ežeras yra talpykla, kurioje vanduo laikomas ir nesimaišo su bangomis.
XX. DE ABYSSO
[1] Abyssus profunditas est aquarum inpenetrabilis, sive speluncae aquarum latentium, e quibus fontes et flumina procedunt.
Vertimas: Bedugnė yra neįžvelgiama vandenų gelmė arba paslėptų vandenų olos, iš kurių kyla šaltiniai ir upės.
XXI. DE FLVMINIBVS
[1] Fluvius est perennis aquarum decursus, a fluendo perpetim dictus.
Vertimas: Upė yra nuolatinis vandenų tekėjimas, pavadinta nuo amžino tekėjimo.
[7] Geon fluvius de Paradiso exiens atque universam Aethiopiam cingens, vocatus hoc nomine quod incremento suae exundationis terram Aegypti inriget.
Vertimas: Geonas – upė, ištekanti iš Rojaus ir apjuosianti visą Etiopiją, pavadinta šiuo vardu, nes savo potvynio didėjimu drėkina Egipto žemę.
XXII. DE DILVVIIS
[1] Diluvium dictum quod aquarum clade omnia quae inundaverit deleat.
Vertimas: Tvanas pavadintas taip, nes vandenų katastrofa sunaikina viską, ką užlieja.