Satanizmas – tai plati sąvoka, apimanti įvairias filosofines, religines ir simbolines pasaulėžiūras, kurių centre stovi Šėtono figūra. Tačiau tai nėra vienalytis reiškinys. Nors daugelis vis dar sieja satanizmą su blogio garbinimu ar ritualiniais nusikaltimais, dauguma šiuolaikinių satanistų tokius įvaizdžius atmeta. Jie laiko Šėtoną ne dievybe, o simboliu – maišto, individualizmo, žmogiškų instinktų ir proto laisvės įsikūnijimu.
Satanizmo sąvoka kilo iš krikščioniškosios teologijos, kur Šėtonas pristatomas kaip maištaujantis angelas, Dievo priešininkas. Ilgą laiką satanizmas egzistavo tik kaip kaltinimas – juo buvo persekiojami tariami raganos ar velnio garbintojai, dažnai be jokių įrodymų. Viduramžiais inkvizicija tūkstančius žmonių nubaudė mirtimi, apkaltinusi juos sąmoningu tarnavimu Šėtonui.
Tik XX a. satanizmas tapo sąmoningai pasirenkama pasaulėžiūra. 1966 metais amerikietis Anton Szandor LaVey įkūrė Šėtono bažnyčią (Church of Satan), kuri tapo pirmąja oficialia satanistine organizacija. Tais pačiais metais jis paskelbė „Pirmuosius Šėtono metus“ (Anno Satanas I). 1969 m. išleista „The Satanic Bible“ (Šėtono knyga) tapo pagrindiniu moderniojo satanizmo tekstu.
Antonas LaVey ir „Šėtono knyga“
LaVey buvo charizmatiška ir kontraversiška asmenybė. Jo sukurtas satanizmas buvo ateistinis, netikintis nei Dievu, nei Šėtonu kaip antgamtinėmis būtybėmis. Vietoj to, jis siūlė pasaulėžiūrą, kuri skatino gyventi pagal savo prigimtį, siekti asmeninės galios, malonumo ir atsisakyti kaltės jausmo. Jo žodžiais tariant:
„Satanizmas skelbia, kad žmogus yra tik gyvūnas – kartais geresnis, dažniausiai blogesnis nei tie, kurie vaikšto keturiomis kojomis.“
„Šėtono knygoje“ jis išdėstė pagrindinius principus, ritualus ir satanistinę etiką, kuri prieštarauja krikščioniškai moralinei sistemai.
Devyni satanistiniai teiginiai
LaVey apibrėžė satanizmą per devynis pagrindinius principus, iš kurių keletas:
- Satanizmas reiškia atsakomybę atsakingiesiems, o ne rūpinimąsi psichologiniais vampyrais.
- Satanizmas reiškia malonumą, o ne susilaikymą.
- Satanizmas reiškia kerštą, o ne kito skruosto atsukimą.
Tai iš esmės žmogų iškelianti, bet individualistinė etika, skatinanti racionalų egoizmą.
Kiti satanizmo atšakos ir lyderiai
Po LaVey mirties 1997 m. satanizmo judėjimas suskilo. Viena iš pagrindinių alternatyvų tapo Satanistų šventykla (The Satanic Temple) judėjimas, įkurtas 2013 m. Jis akcentuoja politinį aktyvizmą, sekuliarizmą ir religijos bei valstybės atskyrimą. Skirtingai nei LaVey satanistai, Šėtono šventyklos nariai dažniau pasitelkia Šėtono simboliką kaip etinio pasipriešinimo simbolį, ypač prieš religijos primetimą viešajame gyvenime.
Tuo tarpu teistiniai satanistai – tai maža grupė žmonių, kurie tiki Šėtonu kaip realia dvasine esybe. Tokios srovės dažniau egzistuoja pogrindyje ir dažnai painiojamos su okultinėmis ar raganavimo praktikomis.
Satanizmo simboliai (pentagramos, Bafometas, juoda estetika) plačiai paplito populiariojoje kultūroje – nuo muzikos (metal, industrial), filmų, mados iki šiuolaikinių protesto menų. Neretai jie naudojami ne religiniais, o provokaciniais ar estetinio išsiskyrimo tikslais.
Satanizmas nėra vienalytis. Jis gali būti provokacija, filosofija, gyvenimo būdas ar net religija. Vieniems tai – savęs išlaisvinimo forma, kitiems – maišto simbolis prieš moralinį spaudimą ar religines dogmas.
Citata iš LaVey:
„Jeigu Bažnyčia moko, kad žmogaus prigimtis yra nuodėminga – satanizmas sako: didžiuokis tuo, kas esi!“