Antonas Szandoras LaVey (tikrasis vardas – Howard Stanton Levey, 1930 m. balandžio 11 d. – 1997 m. spalio 29 d.) buvo amerikiečių rašytojas, muzikantas ir okultistas, geriausiai žinomas kaip Šėtono bažnyčia įkūrėjas ir jos pagrindinis ideologas. Jis yra modernaus, ateistinio satanizmo pradininkas, o jo darbai ir idėjos padarė didelę įtaką Vakarų populiariajai kultūrai, ypač muzikai ir menui.
Svarbu pabrėžti, kad LaVey satanizmas nėra tradicinis velnio garbinimas. Priešingai, tai yra ateistinė filosofija, kuri naudoja Šėtoną kaip simbolį, o ne kaip realią dievybę.
Jaunystė ir asmenybės formavimasis
- Gimimas ir vaikystė: Howard Stanton Levey gimė Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. Vėliau jo šeima persikėlė į Kaliforniją, kur jis praleido didžiąją dalį savo gyvenimo. Nuo pat jaunystės jis domėjosi neįprastais, tamsiais ir makabriškais dalykais. Jis buvo talentingas muzikantas, puikiai grojo vargonais ir pianinu.
- Mitologizuota karjera: LaVey pats aktyviai kūrė savo asmenybės mitą, todėl kai kurie jo biografijos faktai yra ginčytini. Jis teigė dirbęs cirke liūtų dresuotoju, grojęs vargonais burleskos teatruose, dirbęs policijos fotografu, fiksuojančiu nusikaltimų vietas. Nors šie teiginiai padėjo sukurti jo paslaptingą įvaizdį, biografai abejoja daugelio jų tikrumu. Nepaisant to, akivaizdu, kad jį domino žmogaus prigimties „tamsioji“ pusė ir visuomenės veidmainystė.
Šėtono bažnyčios įkūrimas
1966 m. balandžio 30 d., per Valpurgijos naktį, Antonas LaVey nusiskuto galvą plikai ir paskelbė apie Šėtono bažnyčios (Church of Satan) įkūrimą. Jis pasiskelbė jos vyriausiuoju dvasininku. Ši data simboliškai žymėjo „Šėtono amžiaus“ pradžią. Jo namai San Franciske, nudažyti juodai ir žinomi kaip „Juodasis namas“ (The Black House), tapo Bažnyčios būstine ir traukos centru.
LaVey greitai tapo žiniasklaidos sensacija. Jo teatrališki ritualai, provokuojantys pareiškimai ir ryškus įvaizdis (plikė, ožio barzdelė, juodi drabužiai) pritraukė tiek pasekėjų, tiek kritikų.
Darbai ir Filosofija
„Šėtoniškoji biblija“ (The Satanic Bible)
Svarbiausias LaVey darbas yra 1969 m. išleista „Šėtono biblija“. Tai nėra šventraštis tradicine prasme, o filosofinis manifestas, išdėstantis LaVey satanizmo pagrindus.
Knygoje Šėtonas vaizduojamas ne kaip reali antgamtinė būtybė, kurią reikia garbinti, o kaip archetipas ir simbolis, reiškiantis:
- Individualizmą ir maištą prieš represines normas.
- Žemiškus malonumus ir kūniškumą (priešingai dvasiniam asketizmui).
- Išdidumą ir jėgą, o ne nuolankumą.
Pagrindinės LaVey filosofijos idėjos:
- Individualizmas ir Egoizmas: Aukščiausia vertybė yra pats individas. Žmogus turi būti savo paties dievas, o jo laimė ir gerovė – pagrindinis tikslas.
- Patenkinimas, o ne susilaikymas (Indulgence, not Compulsion): LaVey teigė, kad natūralūs žmogaus instinktai ir troškimai neturėtų būti slopinami kaip „nuodėmės“, o protingai tenkinami. Tačiau tai nereiškia nevaldomo hedonizmo – svarbu išlikti atsakingam už savo veiksmus.
- Atsakomybė atsakingiems (Responsibility to the Responsible): Priešingai krikščioniškai meilės artimui idėjai, LaVey mokė, kad meilę ir pagarbą reikia rodyti tik tiems, kas to nusipelnė. Silpnumas ir kvailumas neturėtų būti skatinami ar apdovanojami. Galioja principas „akis už akį“ (Lex Talionis).
- Ateizmas: LaVey satanizmas yra ateistinis. Jame nėra tikėjimo nei Dievu, nei Šėtonu kaip asmenimis. Ritualai ir magija suvokiami kaip psichodrama – psichologiniai įrankiai, skirti sutelkti valią ir išlieti emocijas, o ne kreiptis į antgamtines jėgas.
Be „Šėtoniškosios biblijos“, LaVey parašė ir kitų knygų, tokių kaip „Šėtoniški ritualai“ (The Satanic Rituals), „Šėtoniškoji ragana“ (The Satanic Witch) ir „Velnio užrašai“ (The Devil’s Notebook), kuriose toliau plėtojo savo idėjas.
Mirtis: Antonas LaVey mirė 1997 m. spalio 29 d. nuo plaučių edemos. Įdomus faktas, kad jo mirties liudijime data buvo atgaline data pakeista į spalio 29-ąją, nors kai kurie šaltiniai teigia, kad jis mirė vėliau. Manoma, kad tai buvo padaryta simboliniais tikslais, kad mirties data būtų arčiau Helovino.
Palikimas:
- Šėtono bažnyčia tebeegzistuoja ir po jo mirties, vadovaujama jo pasekėjų (šiuo metu – vyriausiojo dvasininko Peter H. Gilmore).
- LaVey idėjos padarė didžiulę įtaką įvairioms subkultūroms, ypač metalo muzikai (pvz., King Diamond, Marilyn Manson, daugelis black metal grupių).
- Jis tapo viena kontroversiškiausių ir kartu įtakingiausių XX a. pabaigos religinių ir filosofinių figūrų.
- Jo didžiausias pasiekimas – sėkmingai „subrandinta“ ateistinė, individualistinė filosofija, apvilkta galingais ir šokiruojančiais simboliais, kurie patraukė tuos, kurie jautėsi atstumti tradicinių religijų ir visuomenės normų.