1037 m. lapkričio mėnesį popiežius Benediktas IX (pontifikavęs 1032–1044, 1045, 1047–1048 m.) išleido bulę, kurioje aptarė skirtumą tarp „įsodinimo“ (enthronement) ir „inkatedracijos“ (incathedration). Nors pačios bulės pavadinimas nėra aiškiai žinomas ar nurodytas (dažnai tokios bulės identifikuojamos pagal datą ir turinį, jei nėra oficialaus vardo), šis dokumentas yra svarbus netiesioginis liudijimas apie Romos popiežių naudojimąsi „Cathedra“ ir jos simbolinę bei teisinę reikšmę.
„Cathedra“ (iš graikų kalbos kathédra – sėdynė, krėslas) yra vyskupo sostas (arba krėslas), esantis pagrindinėje diecezijos bažnyčioje – katedroje. Ji simbolizuoja vyskupo mokymo autoritetą (magisteriumą), valdžią ir ganytojišką tarnystę savo diecezijoje. Kai vyskupas užima savo sėdynę, jis simboliškai užima savo įtakos ir mokymo vietą.
Romos popiežiaus „Cathedra“ yra ypatingos reikšmės. Kadangi popiežius yra Romos vyskupas ir apaštalo Petro įpėdinis, jo „Cathedra“ Šv. Jono Laterano bazilikoje (Romos katedroje) simbolizuoja ne tik jo, kaip Romos vyskupo, valdžią, bet ir jo universalųjį primatą – jo, kaip Petro įpėdinio ir visos Katalikų Bažnyčios galvos, autoritetą. „Cathedra Petri“ (Petro Sostas) yra dar gilesnis simbolis, žymintis Petro apaštališkąją tarnystę, perduotą jo įpėdiniams Romoje.
„Įsodinimas“ ir „inkatedracija“
Popiežiaus Benedikto IX bulė aptaria du glaudžiai susijusius, bet skirtingus ritualinius veiksmus, susijusius su vyskupo pareigų perėmimu:
- „Įsodinimas“ (enthronement): Šis terminas paprastai reiškia iškilmingą vyskupo pasodinimą į jo sostą (Cathedra) katedroje. Tai yra viešas ir liturginis aktas, kuris vizualiai parodo vyskupo, kaip diecezijos ganytojo, oficialų pareigų perėmimą ir jo vietą bendruomenėje. Įsodinimas simbolizuoja ganytojo sėdynės užėmimą ir jo valdžios įtvirtinimą. Jis akcentuoja ganytojiškos tarnystės autoritetą.
- „Inkatedracija“ (incathedration): Šis terminas yra glaudžiau susijęs su teisėtu ir kanoniniu vyskupo įteisinimu savo katedroje. Tai ne tik simbolinis veiksmas, bet ir teisinis patvirtinimas, kad vyskupas dabar turi pilną jurisdikciją ir teises savo diecezijoje. „Inkatedracija“ gali apimti ir „įsodinimo“ aktą, tačiau ji pabrėžia ne tik ceremoniją, bet ir teisinį-kanoninį procesą, suteikiantį vyskupui visas galias ir pareigas. Ji reiškia oficialų įvedimą į pareigas ir įgalinimą vykdyti valdžią.
Nors šie terminai gali atrodyti panašūs ir neretai būdavo vartojami sinonimiškai, popiežiaus Benedikto IX bulė, pabrėždama jų skirtumą, rodo, kad jau XI amžiuje buvo siekiama geriau apibrėžti vyskupo valdžios įteisinimo aspektus. Tai galėjo būti svarbu siekiant išvengti piktnaudžiavimų ar ginčų dėl vyskupų paskyrimo ir įteisinimo, ypač atsižvelgiant į tuo metu vyravusias politinės įtakos ir bažnytinės valdžios problemas (pvz., investitūros ginčus).
Netiesioginis liudijimas apie popiežiaus „Cathedra“ naudojimą
Nors bulė tiesiogiai neaprašo popiežiaus Benedikto IX „Cathedra“ naudojimo, jos aptariami „įsodinimo“ ir „inkatedracijos“ principai, taikomi vyskupams, netiesiogiai patvirtina ir Romos popiežiaus Cathedra svarbą. Jei vyskupo sostas buvo taip išsamiai apibrėžiamas ir jam teikiama tokia simbolinė bei teisinė reikšmė diecezijos lygmeniu, tai juo labiau šie principai turėjo galioti ir pačiam popiežiui.
Tai rodo, kad XI amžiuje „Cathedra“ jau buvo nusistovėjęs ir visuotinai pripažintas vyskupo (įskaitant ir popiežiaus) valdžios bei mokymo simbolis. Bulė leidžia manyti, kad popiežius Benediktas IX siekė įnešti aiškumo į bažnytinę teisę ir liturginę praktiką, pabrėždamas hierarchijos tvarką ir kiekvieno vyskupo, įskaitant ir save, autoriteto šaltinį – jo Cathedra.
Ši Benedikto IX bulė, nors ir fragmentiškai išlikusi ar mažai žinoma, yra vertingas istorinis dokumentas, atskleidžiantis XI amžiaus Katalikų Bažnyčios pastangas apibrėžti ir įtvirtinti savo hierarchijos struktūrą bei simboliką.