Laidojimas Mėnulyje – tai palyginti nauja mirusiųjų pagerbimo forma, kai kremuoti pelenai arba DNR mėginiai išsiunčiami į kosmosą ir paliekami Mėnulio paviršiuje arba jo orbitoje. Ši praktika simbolizuoja paskutinį žmogaus žingsnį į beribį kosmosą, suteikdama galimybę ilsėtis šalia artimiausio Žemei dangaus kūno – Mėnulio.
Transportavimo procesas
Laidojimą Mėnulyje organizuoja specializuotos kosmoso bendrovės, tokios kaip Celestis ir Elysium Space. Procesas prasideda nedidelio kiekio (apie 1–28 g) kremuotų pelenų paėmimu ir jų įdėjimu į specialius titano ar aliuminio konteinerius, kurių dydis dažniausiai neviršija 2,5 x 5 cm.
Šie konteineriai skrieja į kosmosą NASA arba privačių bendrovių raketomis ir yra pritvirtinami prie zondų arba palydovų, kurie nukreipiami į Mėnulio paviršių ar orbitą.
Kainų spektras
Laidojimas Mėnulyje kainuoja nuo 10 000 iki 13 000 JAV dolerių. Celestis „Luna“ paslauga kainuoja apie 12 995 dolerius, o Elysium Space – apie 11 950 dolerių. Palyginti su tradiciniu laidojimu JAV (vidutiniškai 7 000–10 000 dolerių), ši alternatyva nėra nepasiekiamai brangi.
Laidojimo eiga
Pasiekę Mėnulį, aparatai dažniausiai kontroliuotai sudūžta, o konteineriai su pelenais lieka Mėnulio paviršiuje. Kai kuriais atvejais jie paliekami Mėnulio orbitoje, taip sukuriant simbolines kapines kosmose.
Eugene Shoemaker – vienintelis iki šiol
Šiuo metu vienintelis žmogus, palaidotas Mėnulyje, yra daktaras Eugene Merle Shoemaker – žymus planetų geologas ir astrogeologijos pradininkas. 1999 m. liepos 31 d. jo pelenai buvo nugabenti NASA misijos „Lunar Prospector“ metu, kai zondas sąmoningai sudužo netoli Mėnulio pietinio ašigalio.
Shoemaker (g. 1928 m., Los Andželas) visą gyvenimą svajojo tapti astronautu, tačiau sveikatos problemos neleido šiai svajonei išsipildyti. Po jo mirties 1997 m. šeima kartu su NASA įgyvendino jo troškimą – pasiekti Mėnulį. Ant konteinerio su jo pelenais buvo išgraviruotas eilėraštis iš Romeo ir Džuljetos:
„Ir kai jis mirs, paimk jį ir išpjaustyk smulkiomis žvaigždutėmis…“
Nesėkmė
2024 m. sausio pradžioje į kosmosą buvo paleista „Peregrine“ misija – tai turėjo būti pirmasis JAV privačios kompanijos „Astrobotic“ zondas, pasieksiantis Mėnulį. Tarp įvairios įrangos aparate buvo ir keletas kapsulių su žmonių kremuotais pelenais, įskaitant garsenybių ir mokslininkų palaikus, kuriuos siuntė tokios kompanijos kaip Celestis ir Elysium Space. Tačiau vos po paleidimo paaiškėjo, kad zondas susidūrė su variklio gedimu – įvyko degalų nuotėkis, dėl kurio aparatas negalėjo koreguoti savo trajektorijos ir nepasiekė Mėnulio. Tarp gabenamų pelenų buvo žymių asmenybių, tokių kaip mokslinės fantastikos rašytojas Arthuras C. Clarke’as, „Žvaigždžių kelio“ kūrėjas Gene’as Roddenberry, aktoriai Nichelle Nichols ir Jamesas Doohanas, bei kitų.
Dėl šios nesėkmės Peregrine buvo priverstas sukti aplink Žemę žemoje orbitoje, kol galiausiai, po kelių dienų, nekontroliuojamai sudegė atmosferoje virš Ramiojo vandenyno. Tai reiškia, kad visi viduje buvę pelenai – įskaitant planuotus „kosminius laidojimus“ – buvo sunaikinti. Šis incidentas sukėlė diskusijas apie kosminių laidojimų rizikas, poreikį atsargiai vertinti technologinį patikimumą bei apie tai, kiek pagarbus yra toks mirusiųjų likimas, kai misija baigiasi nesėkme.
Religijų ir etikos požiūris
Krikščionybėje tradiciškai palaikomas palaidojimas žemėje, tačiau kremavimas vis labiau priimamas. Kosminis laidojimas kelia klausimų apie kūno prisikėlimą, tačiau dauguma šiuolaikinių teologų pabrėžia, kad Dievo galia nėra ribojama nei geografija, nei kosmoso erdvė.
Judaizmas laikosi nuostatos, kad kūnas turi būti laidojamas žemėje, o kremavimas istoriškai atmetamas. Nors kai kurios šiuolaikinės bendruomenės tampa tolerantiškesnės, kosminis laidojimas vis dar kelia religinių abejonių.
Islamas griežtai draudžia kremavimą ir reikalauja laidojimo žemėje veidu į Meką. Todėl laidojimas Mėnulyje yra nesuderinamas su islamo principais.
Navahų tauta, laikančia Mėnulį šventu objektu, griežtai pasisako prieš palaikų siuntimą į jį. Jie protestavo prieš Shoemaker pelenų laidojimą ir toliau išreiškia nepritarimą šiai praktikai.
Kritika
- Kosminė tarša: Palaikų siuntimas gali teršti Mėnulio aplinką ir pažeisti jos natūralumą.
- Religinė diskriminacija: Ignoruojant vietinių tautų bei religinių bendruomenių nuomones, pažeidžiami religinės laisvės principai.
- Komercializacija: Kritikuojama, kad kosmosas tampa komercijos objektu, o ne bendru žmonijos paveldu.
- Mokslinės rizikos: Pelenai gali užteršti būsimus mėginius, kurie bus svarbūs Mėnulio tyrinėjimui.
Gynybos argumentai
- Simbolinė reikšmė: Tai duoklė tiems, kurie gyvenimą paskyrė mokslui ar kosmosui.
- Minimalus poveikis: Pelenų kiekiai yra labai maži ir neturi realaus poveikio Mėnulio aplinkai.
- Teisinis reglamentavimas: Veikla vykdoma pagal JAV ir tarptautinius teisės aktus.
- Mokslo skatinimas: Kosminės laidojimo paslaugos prisideda prie kosmoso tyrimų ir technologijų plėtros.
Mėnulio sąlygos (be atmosferos, vandens, mikroorganizmų) lemia, kad palaikai gali išlikti beveik nepakitę milijardus metų – ilgiau nei bet kurioje Žemės vietoje.
Laidojimas Mėnulyje – tai ne tik technologinis pasiekimas, bet ir žmogaus filosofinio ieškojimo išraiška. Tai mūsų troškimas įveikti mirtį, tapti visatos dalimi ir palikti pėdsaką amžinybėje.
Tačiau šis kelias turi būti žengiamas atsakingai. Reikalingi aiškūs tarptautiniai standartai, kurie užtikrintų kosmoso apsaugą ir gerbtų įvairių kultūrų bei religijų vertybes.