Niekas tavęs tenegąsdina,
tegul niekas tavęs nebaugina,
viskas praeina.
Dievas visuomet lieka tas pats,
kantrybė viską pasiekia.
Kas turi Dievą, turi viską.
Vien Dievo gana.
Ši trumpa malda, „Niekas tavęs tenegąsdina… Vien Dievo“, yra puikus Dieviškosios ramybės įkūnijimas. Ji primena mums apie Dievo amžiną buvimą ir nekintamą meilę, netgi chaoso ir nerimo akivaizdoje. Ši paprastumas slepia gilų teologijos turinį. „Viskas praeina“ – tai priminimas apie laikinumą, apie tai, kad žemiški rūpesčiai yra trumpalaikiai, o Dievo meilė – amžina. Ši mintis rezonuoja su daugelio religijų mokymais apie laikino ir amžino pasaulio dualizmą. Pavyzdžiui, budistinėje filosofijoje akcentuojamas laikinojo pasaulio nepastovumas (anicca), kaip kelias į išsivadavimą iš kančios.„Kantrybė viską pasiekia“ pabrėžia dvasinio augimo svarbą. Tikėjimo kelias reikalauja kantrybės ir pastangų, o Dievo malonė padeda įveikti išbandymus. Šv. Paulius laiške Romiečiams rašo: „Nes mes išgelbėti viltimi. O viltis, kurios nematome, yra laukimas su kantrybe.“ (Rom 8, 25). „Kas turi Dievą, turi viską“ – tai esminis teiginys apie dvasinį turtą, kuris pranoksta bet kokius materialius turtus. Tikrasis turtas yra santykis su Dievu, o visa kita yra antraeilis.Maldos pabaiga, „Vien Dievo“, apibendrina visą jos esmę. Ji nukreipia mūsų dėmesį į vienintelį tikrąjį šaltinį – Dievą, kuris teikia ramybę, paguodą ir viltį. Ši malda nėra konkrečiai siejama su kokia nors konkrečia istorija ar tradicija, tačiau jos paprastumas ir gylis leidžia ją naudoti įvairiose religinėse tradicijose kaip trumpą, bet veiksmingą ramybės ir pasitikėjimo Dievu priminimą. Ji tarnauja kaip galingas įrankis, padedantis sutelkti dėmesį į svarbiausią dalyką – Dievo artumą ir meilę.