Niekas tavęs tenegąsdina,
tegul niekas tavęs nebaugina,
viskas praeina.
Dievas visuomet lieka tas pats,
kantrybė viską pasiekia.
Kas turi Dievą, turi viską.
Vien Dievo gana.
Skaitykite daugiau..
Dieviškosios ramybės malda, nors ir skamba paprastai, turi gilias šaknis senovės pamaldumo tradicijose. Pavyzdžiui, kai kurie teologai pastebi, kad šios maldos esmė panaši į ankstyvųjų krikščionių asketų mintis, kurie ieškojo vidinės tvirtovės, nepriklausomos nuo pasaulio permainų. Ši ramybė nėra tingumas ar abejingumas, bet aktyvus pasitikėjimas aukštesniąja tvarka.
Įdomu tai, kad panašūs ramumo principai randami ir kitose didelėse religijose. Pavyzdžiui, budizme yra meditacijos forma, kurios tikslas – pasiekti nirvaną, būseną, kurioje nelieka kančios ir nerimo. Nors terminai skirtingi, siekis išlikti ramus audroje yra bendras dvasinis kelias. Senovės žydų išminčiai, pavyzdžiui, psalmuose, ramybė siejama su Dievo įstatymo išmanymu. Kai žmogus supranta, kad egzistuoja didesnis planas, jo asmeniniai rūpesčiai tampa mažiau svarbūs. Tai padeda išlaikyti šviesų žvilgsnį net ir sunkiausiais gyvenimo momentais. Ši malda yra kvietimas į vidinį susitaikymą su tuo, kas yra nekontroliuojama.
Įdomu tai, kad panašūs ramumo principai randami ir kitose didelėse religijose. Pavyzdžiui, budizme yra meditacijos forma, kurios tikslas – pasiekti nirvaną, būseną, kurioje nelieka kančios ir nerimo. Nors terminai skirtingi, siekis išlikti ramus audroje yra bendras dvasinis kelias. Senovės žydų išminčiai, pavyzdžiui, psalmuose, ramybė siejama su Dievo įstatymo išmanymu. Kai žmogus supranta, kad egzistuoja didesnis planas, jo asmeniniai rūpesčiai tampa mažiau svarbūs. Tai padeda išlaikyti šviesų žvilgsnį net ir sunkiausiais gyvenimo momentais. Ši malda yra kvietimas į vidinį susitaikymą su tuo, kas yra nekontroliuojama.