Vatikano saugumą užtikrina garsioji Šveicarų gvardija – viena seniausių ir spalvingiausių vis dar veikiančių karinių formacijų pasaulyje. Tai ne šiaip išpuoštas ceremoninis būrys – jų istorija paženklinta krauju, ištikimybe ir kardu apgintu tikėjimu.
Kodėl šveicarai? XV–XVI a. Šveicarijos samdiniai buvo laikomi vienais patikimiausių, drąsiausių ir garbingiausių Europoje. Jie pasižymėjo geležine drausme, karine ištverme ir lojalumu. Popiežius Julijus II (tas pats, kuris užsakė Siksto koplyčios lubas Mikelandželiui) 1506 m. sausio 22 d. pakvietė 150 šveicarų kareivių į Romą – taip gimė Pontificia Cohors Helvetica, arba Popiežiaus šveicarų gvardija.
Ji tapo asmenine popiežiaus apsauga – ne kariuomene, bet tarsi „gyvu skydu“. Nuo to laiko jie saugo popiežių, Vatikano rūmus, Šv. Petro aikštę ir kartais palydi popiežių į užsienio keliones (nors užsienyje dažniau dirba su Italijos saugumo pajėgomis).
Vienas garsiausių jų istorijos momentų įvyko 1527 m. gegužės 6 d. – per „Romos siaubimą“ (Sacco di Roma), kai imperatoriaus Karolio V samdiniai įsiveržė į miestą. Tą dieną 147 iš 189 šveicarų žuvo gindami Popiežių Klemensą VII, kuriam galiausiai pavyko pabėgti per slaptą koridorių į Šv. Angelo pilį. Nuo tada gegužės 6-oji – ištikimybės priesaikos diena – kai nauji gvardiečiai iškilmingai prisiekia ištikimybę Popiežiui.
Gvardiją sudaro apie 135–140 karių (skaičius kinta), įskaitant karininkus. Jie privalo būti:
- šveicarai,
- katalikai,
- ne jaunesni nei 19 metų,
- nesusituokę (vedę gali tik vyresnieji su leidimu),
- turėti karinį parengimą Šveicarijos kariuomenėje,
- ir būti mažiausiai 174 cm ūgio.
Algas ir išlaikymą finansuoja Šventasis Sostas, o tiksliau – Vatikano valstybės biudžetas, gaunamas iš įvairių šaltinių: muziejų bilietų, aukų, investicijų. Jų atlyginimas – simbolinis, dažnai vadinamas labiau pašaukimu nei darbu (apie 1 200–1 500 eurų per mėnesį), tačiau jiems suteikiamas būstas, apranga, maitinimas ir pagarba.
Nors atrodo iškilmingai su renesansinėmis uniformomis (galvota, kad jas suprojektavo Mikelandželas, bet tai greičiau mitas), jie gauna šiuolaikinį kovinį parengimą: dirba su specialiosiomis Italijos tarnybomis, turi modernius ginklus (nors ceremonijose matomi halebardos), mokosi greito reagavimo, žmonių minios valdymo, sprogmenų prevencijos. Jie saugo nuo teroro grėsmių, išpuolių, ginkluotų įsibrovimų ir net psichologiškai nestabilių asmenų.
Įdomybės:
- Jų uniformos siuvamos rankomis, pagal 1540 m. šabloną, kiekvienam asmeniškai. Vienai reikia apie 30 metrų audinio.
- 2019 m. jie pradėjo naudoti 3D spausdintus šalmus iš plastiko – lengvesnius ir atsparesnius nei anksčiau naudoti metaliniai.
- Šveicarų gvardijos vadas (komendantas) – vienintelis žmogus Vatikane, kuriam leidžiama nešioti ginklą su kardais ceremonijose net priešais popiežių.
- Popiežius Pranciškus, nors ir mėgsta paprastumą, itin gerbia gvardiją – dažnai šnekučiuojasi su sargyboje stovinčiais kariais, vadina juos „tarpininkais tarp dangaus ir žemės – tyliais angelais“.