Azarijas (hebrajiškai עֲזַרְיָה – ‘Azaryāh, graikiškai Αζαρίας – Azarias, lotyniškai Azarias, arabiškai عزريا – ‘Azariyā) – Senojo Testamento pranašas ir kunigas, kurio vardas reiškia „Viešpats padeda“ arba „Dievas yra mano pagalba“.
Biblijoje minimi keli asmenys vardu Azarijas, tačiau labiausiai išsiskiria pranašas Azarijas, sūnus Odedo, veikęs Judo karaliaus Asos laikais (IX a. pr. Kr.). Jis gyveno pietinėje karalystėje (Judoje) ir buvo žinomas dėl drąsių, įkvepiančių kalbų, kurios paskatino religinį atsinaujinimą visoje tautoje.
– Pranašystė karaliui Asai:
Kai karalius Asa nugalėjo priešus ir grįžo į Jeruzalę, Azarijas sutiko jį su Viešpaties žodžiu: „Viešpats yra su jumis, jei jūs esate su Juo. Jei Jo ieškosite, Jis leis save rasti; bet jei Jį paliksite, Jis jus paliks.“ (2 Metraščių knyga 15,2)
Azarijas paragino karalių ir tautą grįžti prie Viešpaties, atsisakyti stabmeldystės ir atnaujinti sandorą su Dievu. Šios kalbos įkvėptas Asa nušalino stabus, atstatė aukurus, net savo motiną pašalino iš karalienės pareigų dėl stabmeldystės.
– Religinio atsinaujinimo įkvėpėjas:
Azarijas buvo ne tik pranašas, bet ir dvasinis autoritetas, padėjęs įtvirtinti tikėjimo grynumą, vienybę ir Dievo įstatymo laikymąsi. Po jo žodžių tauta prisiekė ištikimybę Viešpačiui ir šventė didžiulę atsinaujinimo šventę Jeruzalėje.
Citatos:
– „Būkite stiprūs, nenuleiskite rankų, ir jūsų darbas bus atlygintas!“ (2 Metraščių knyga 15,7)
– „Jei ieškosite Viešpaties, Jis leis save rasti.“ (2 Metraščių knyga 15,2)
Azarijas kitose tradicijose
Jo vardas dažnas žydų kultūroje, nes asmenybė įkvepia tikėjimui, Dievo pagalbos viltį ir dvasinį atsinaujinimą. Azarijo vardu vadinami įvairūs kunigai ir levitai, minimi šventraščiuose.
Azarijas išliko kaip tikėjimo ir vilties pranašas, kuris padėjo tautai iš naujo atrasti Dievą ir įkvėpė permainoms. Jo žinia apie Dievo artumą ir pagalbą aktuali kiekvienam, kuris išgyvena sunkumus ar ieško naujos pradžios. Azarijas primena, kad Dievas visada šalia tų, kurie Jo nuoširdžiai ieško.