Agėjus (hebrajiškai חַגַּי – Ḥaggay, graikiškai Ἀγγαῖος – Aggaios, lotyniškai Aggaeus, arabiškai حجي – Ḥaggī) – vienas iš „mažųjų pranašų“, kurio vardas reiškia „šventinis“ arba „tas, kuris priklauso šventei“.
Agėjus veikė VI a. pr. Kr., apie 520 m. pr. Kr., kai žydų tauta grįžo iš Babilono tremties į Jeruzalę. Tuo metu šventykla buvo vis dar sugriauta, o tautos dvasia – prislėgta. Agėjus buvo vienas iš nedaugelio pranašų, apie kurį turime šiek tiek daugiau istorinių duomenų, nes jo veikla glaudžiai siejama su žydų bendruomenės atstatymu ir šventyklos atgimimu.
Agėjaus misija buvo labai konkreti – paskatinti tautą atstatyti Viešpaties šventyklą Jeruzalėje. Jis drąsiai kalbėjo tiek tautos vadovams, tiek paprastiems žmonėms, kaltindamas juos abejingumu ir rūpinimusi tik savo reikalais, kai Dievo namai vis dar guli griuvėsiuose. Agėjus žadino sąžinę: „Ar laikas jums gyventi apstatytuose namuose, kai šie namai – griuvėsiai?“ (Ag 1,4)
Pranašo žodžiai buvo veiksmingi – jau po trijų mėnesių po Agėjaus ir kito pranašo Zacharijo raginimų, žydai pradėjo aktyviai atstatyti šventyklą, ir dar po poros metų, 515 m. pr. Kr., ji buvo baigta.
Agėjus kalbėjo apie tai, kad Dievas nėra abejingas tautos likimui: jei žmonės pirmiausia sieks Dievo valios, Jis palaimins jų darbus, sugrąžins derlių, džiaugsmą ir šlovę. Taip pat Agėjus pranašavo apie ateisiantį didįjį Viešpaties šlovės laiką, kai šventyklos šlovė bus didesnė nei kada nors anksčiau.
Citatos:
– „Štai ką sako kareivijų Viešpats: apmąstykite savo kelius!“ (Agėjaus knyga 1,7)
– „Mano dvasia tebėra su jumis – nebijokite!“ (Ag 2,5)
– „Aš sudrebinsiu visų tautų turtus ir pripildysiu šiuos namus šlovės, sako kareivijų Viešpats.“ (Ag 2,7)
Agėjus kitose tradicijose
Agėjus labai gerbiamas judaizme ir krikščionybėje, laikomas atsinaujinimo ir Dievo darbų atkūrimo pranašu. Jo vardas kartais aptinkamas ir islamo pranašų sąrašuose.
Agėjus išliko kaip pranašas, kurio žodžiai pažadino tautos dvasią ir grąžino bendruomenei viltį. Jo žinia primena: kai Dievas tampa svarbiausiu gyvenimo centru, viskas grįžta į savo vietą, o darbai įgyja prasmę.