Amosas (hebrajiškai עָמוֹס – Amos, graikiškai Ἀμώς – Amōs, lotyniškai Amos, arabiškai عاموس – ʻĀmūs) – vienas iškiliausių Senojo Testamento „mažųjų pranašų“, garsėjęs drąsa, socialiniu jautrumu ir bekompromisiu tiesos žodžiu. Jo vardas reiškia „tas, kuris neša (naštą)“ arba „nešėjas“.
Amosas veikė VIII a. pr. Kr., Izraelio Šiaurės Karalystėje, valdant karaliui Jeroboamui II (apie 760–750 m. pr. Kr.). Pats Amosas buvo kilęs iš Tekojos miestelio netoli Jeruzalės, pietinėje Judo karalystėje. Jis buvo paprastas piemuo ir laukinių figmedžių augintojas – ne kunigas, ne didikas, ne profesionalus pranašas. Pats Amosas savo knygoje sako: „Nebuvau pranašas nei pranašo sūnus, bet piemuo ir laukinių figmedžių augintojas. Tačiau Viešpats paėmė mane nuo kaimenės ir tarė: ‘Eik ir pranašauk mano tautai Izraeliui!’“ (Am 7,14–15)
Amosas išsiskyrė iš kitų pranašų savo bekompromisiu socialiniu jautrumu. Jo pagrindinė žinia – Dievo teismas tiems, kurie gyvena gerovėje, bet užmerkia akis prieš neteisybę, skurdą ir smurtą. Amoso laikais Izraelis išgyveno ekonominio pakilimo laikotarpį, tačiau tuo pačiu plito korupcija, turtinė nelygybė, moralinis nuosmukis, religinių apeigų formalizmas. Amosas be užuolankų smerkė tuos, kurie „sutrypia vargšą“, „pardavinėja teisiuosius už sidabrą“, o patys eina garbinti Dievo tik išoriniuose ritualuose.
Jis garsėjo aštriais, drąsiais pamokslais, dažnai pranašaudavo miestų aikštėse ar prie šventyklų vartų. Amosas žadėjo neišvengiamą bausmę už visuomenės nuodėmes – Assirijos invaziją ir tremtį, kuri netrukus ištiko Šiaurės Karalystę.
Amoso žodžiai iki šiol laikomi bekompromisės sąžinės balso pavyzdžiu. Jis sakė: „Ieškokite gėrio, o ne blogio, kad gyventumėte… Neapkenčiu jūsų švenčių iškilmių… bet teisingumas tegu liejasi kaip vanduo, teisumas – kaip neišsenkanti srovė!“ (Am 5,14; 21,24)
Jis naudojo stiprius, gyvus simbolius: regėjo pintinę prinokusių vaisių (pranašaudamas artėjantį galą), matavo Izraelį statybos virve (kaip namą prieš nugriovimą). Amosas nesitenkino vien ritualais ar paviršutiniška religija – jam rūpėjo gyvenimo teisingumas ir tikra širdies ištikimybė Dievui.
Amoso veikla Izraelyje sukėlė stiprią reakciją – jį puolė šventyklos dvasininkai, išvarė iš šiaurės atgal į Judą. Vis dėlto jo žodžiai buvo užrašyti ir tapo šventraščio dalimi. Biblija tiesiogiai nepateikia detalių apie Amoso gyvenimo pabaigą, tačiau jo knyga tapo vienu iš socialinio teisingumo manifestų.
Citatos:
– „Tebūna teisingumas kaip vandens srovė, o teisumas – kaip nuolat tekanti upė.“ (Am 5,24)
– „Jūs sutrypėte vargšą ir apkrovėte jį grūdų našta.“ (Am 5,11)
– „Ieškokite Viešpaties ir gyvenkite!“ (Am 5,6)
Amosas – pirmasis Biblijos pranašas, taip aiškiai iškėlęs socialinio teisingumo, užuojautos silpniausiems, doros ir širdies atsinaujinimo temas. Jo žinia apie Dievą, kuris rūpinasi ne tik apeigomis, bet ir kasdieniu žmonių gyvenimu, iki šiol skamba kaip iššūkis kiekvienai visuomenei. Dėl savo paprastumo ir sąžinės balso Amosas vadinamas „piemeniu pranašu“, kurio žodis nugali ir valdovų rūmus, ir šventyklų formalumą.