Inocentas II (lot. Innocentius II, tikrasis vardas Gregorijus Papareschi) buvo Romos popiežius nuo 1130 iki 1143 metų. Jis valdė ypač audringais laikais, kai dėl popiežiaus sosto vyko viena dramatiškiausių Bažnyčios istorijos schizmų – su antipopiežiumi Anakletu II.
Prieš išrinkimą popiežiumi Gregorijus Papareschi buvo kilęs iš įtakingos Romos šeimos, aktyviai dalyvavo Bažnyčios ir miesto politikoje. 1130 m. išrinkus jį popiežiumi, tuoj pat iškilo nesutarimai, nes kitas kardinolų būrys paskelbė popiežiumi Anakletą II. Dėl to prasidėjo dviejų popiežių laikotarpis, kai Europa buvo pasidalijusi į dvi stovyklas.
Svarbiausi darbai ir iššūkiai
- Inocentas II sulaukė didelės Vakarų Europos monarchų ir Šventosios Romos imperijos paramos. Būtent imperatorius Lotaras III kariniu būdu padėjo jam grįžti į Romą ir išstumti Anakleto šalininkus.
- 1139 m. Inocentas II sušaukė II Laterano susirinkimą, kuriame buvo pasmerktas Anakleto II šalininkų judėjimas ir sustiprinta Bažnyčios drausmė. Šis susirinkimas laikomas viena svarbiausių viduramžių Bažnyčios reformų akimirkų.
- Jo pontifikato laikotarpiu buvo toliau stiprinamas celibato reikalavimas kunigams ir draudžiamos tam tikros praktikos, pavyzdžiui, simonija (bažnytinių pareigų pirkimas).
Įdomūs faktai
- Inocentas II buvo pirmasis popiežius, kuris suteikė karališkąją karūną Portugalijos karaliui Alfonsui I, taip pripažindamas Portugalijos karalystės nepriklausomybę.
- Jis palaimino Bernardą Klervietį – žymų cistersų vienuolį, kuris tapo viena pagrindinių figūrų kovoje už Inocento II popiežiavimą.
- Jo pontifikatas žymėjo pabaigą vienam iš paskutiniųjų didelių Bažnyčios susiskaldymų Vakarų Europoje.
Inocento II laikai – tai Bažnyčios politinių intrigų, reformų ir kietų derybų epocha. Jam pavyko užbaigti schizmą, sustiprinti popiežiaus valdžią ir įtvirtinti Romos vyskupo autoritetą visoje katalikiškoje Europoje.