Julijana Norvičietė (Julijona iš Norvičio, angl. Julian of Norwich, apie 1342–po 1416 m.) – viena įdomiausių viduramžių mistikių ir rašytojų, gyvenusi XIV–XV a. Anglijoje, Norvičio mieste. Jos tikrasis vardas nežinomas – pavadinimas kilęs nuo Norvičio miesto ir bažnyčios, šalia kurios ji gyveno kaip užsidariusi atsiskyrėlė (anchoress). Jos gyvenimo istorija kupina paslapčių, o žinia, kurią ji paliko, iki šiol prabyla į viso pasaulio skaitytojus ir ieškančiuosius.
Istoriniuose šaltiniuose apie ją žinoma palyginti nedaug. Spėjama, kad ji gimė apie 1342 m., gyveno juodligės epidemijų, pilietinių karų ir religinių sumaiščių laikais. Julijana pasirinko gyvenimą atsiskyrėlės celėje prie Šv. Julijonos bažnyčios Norvičiuje (nuo to ir pravardė).
Įdomu, kad tuo metu moterys beveik nerašė teologinių traktatų – Julijana laikoma pirmąja žinoma moterimi anglų kalba, parašiusia religinį veikalą.
„Apreiškimai apie Dievo meilę“
1373 m., būdama apie 30 metų amžiaus, Julijana sunkiai susirgo – jos būklė buvo tokia bloga, kad aplinkiniai manė, jog ji mirs. Tačiau būtent mirties patale ji patyrė 16 gilių regėjimų („showings“ arba revelations), kuriuose jai atsivėrė Dievo meilės ir užuojautos paslaptys.
Šias mistines patirtis ji vėliau užrašė, iš pradžių trumpai, o po dvidešimties metų – jau išsamiai. Jos garsiausias veikalas vadinasi „Apreiškimai apie Dievo meilę“ (Revelations of Divine Love). Tai pirmasis išlikęs tekstas anglų kalba, kurio autorė yra moteris.
Pagrindinės Julijanos idėjos
- Dievas – meilė: Julijanos tekstuose Dievas vaizduojamas ne kaip baudžiantis teisėjas, o kaip mylintis, švelnus tėvas ir motina. Ji garsėjo fraze:
„All shall be well, and all shall be well, and all manner of thing shall be well.“
(„Viskas bus gerai, ir viskas bus gerai, ir visi dalykai bus geri.“) - Motiniškas Dievo veidas: Viena iš unikalių jos įžvalgų – Julijana kalba apie Dievo motiniškumą. Jai Dievas rūpinasi žmogumi kaip švelni ir užjaučianti motina.
- Kančia ir viltis: Julijana rašė apie kančią, kurią patyrė pati ir kurią matė pasaulyje. Vis dėlto jos tekstuose persmelkta vilties dvasia – net didžiausio chaoso metu Dievo meilė stipresnė už blogį.
Julijana visą likusį gyvenimą praleido mažoje celėje prie bažnyčios sienos. Pro mažytį langelį ji bendraudavo su žmonėmis, prašiusiais patarimo ar maldos. Sakoma, kad pas ją ateidavo ne tik paprasti žmonės, bet ir kunigai, vienuoliai bei piligrimai, ieškantys išminties.
Ji išliko garsi visoje Anglijoje kaip „šventoji moteris iš Norvičiaus“. Nors oficialiai nekanonizuota, Julijana laikoma viena iš dvasinės mistikos ir Dievo gailestingumo teologijos pionierių.
Mažiau žinomi faktai
- Julijanos tekstai išliko per stebuklą: Ilgai jie buvo kopijuojami ranka, vėliau slapta plito, nes Anglijos Bažnyčia skeptiškai vertino moterų mistiką.
- Kaimynystėje gyveno kita garsioji mistikė – Margery Kempe: Ji aplankė Julijaną ir paliko apie ją įdomių liudijimų.
- Julijanos celė ir šiandien lankoma piligrimų: Norvičiuje atstatyta bažnyčia ir memorialas, o kasmet gegužę vyksta Julijanos dienos minėjimas.
Julijanos Norvičietės žodžiai apie meilę, viltį ir Dievo rūpestį iki šiol įkvepia tiek krikščionis, tiek įvairių dvasinių krypčių ieškotojus. Jos regėjimai, parašyti prieš daugiau nei 600 metų, šiandien dažnai cituojami meditacijose, meno kūriniuose ir net psichologinėje pagalboje.