Naujieji metai

Naujieji metai yra universalus reiškinys, tačiau jų šventimas skiriasi priklausomai nuo religinių, kultūrinių ir istorinių kontekstų. Skirtingos religijos turi savo kalendorius, datas, ritualus ir reikšmes, susijusias su Naujųjų metų švente. Kai kurios religijos Naujuosius metus švenčia kaip dvasinį atsinaujinimą, kitos – kaip bendruomeninį ar kosminį virsmą, o kai kurios apskritai neskiria šiai šventei ypatingos reikšmės.

Krikščionybė

Krikščionys paprastai švenčia Naujuosius metus pagal Grigaliaus kalendorių – sausio 1 d., kuris tapo standartu daugelyje krikščioniškų šalių po popiežiaus Grigaliaus XIII reformos 1582 m. Tačiau kai kurios Rytų ortodoksų bažnyčios, naudojančios Julijaus kalendorių (pvz., Rusijos, Serbijos), švenčia sausio 14 d. Be to, krikščionių liturginis kalendorius turi savo „naujų metų“ pradžią – Advento laikotarpį, kuris prasideda keturis sekmadienius prieš Kalėdas (lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje).

Naujųjų metų šventimas krikščionybėje dažnai yra pasaulietinio ir religinio pobūdžio mišinys:

• Bažnytinės apeigos: Kai kuriose denominacijose (pvz., katalikų, anglikonų) sausio 1 d. švenčiama kaip Švč. Mergelės Marijos, Dievo Motinos, šventė (katalikybėje) arba Jėzaus Apipjaustymo šventė (stačiatikybėje). Bažnyčiose vyksta mišios, kuriose dėkojama už praėjusius metus ir prašoma palaiminimo ateinantiems.
• Pasaulietiniai papročiai: Krikščioniškose šalyse Naujieji metai švenčiami su fejerverkais, vakarėliais, šampano taurėmis ir naujametinių pažadų davimu. Pvz., JAV populiarus „Laiko aikštės rutulio nusileidimas“ Niujorke.
• Dvasinės praktikos: Kai kurios protestantų bendruomenės rengia „budėjimo nakties“ pamaldas gruodžio 31 d., skirtas maldai, apmąstymams ir atsinaujinimui.

Naujieji metai krikščionybėje simbolizuoja laiko cikliškumą ir Dievo dovanotą galimybę pradėti iš naujo. Tai metas dėkoti už praėjusių metų malones ir prašyti Dievo vadovavimo ateityje. Liturginis Advento laikotarpis žymi dvasinį pasiruošimą Kristaus atėjimui, todėl Naujieji metai dažnai siejami su viltimi ir atsinaujinimu.

Naujieji metai krikščionims nėra tokia reikšminga religinė šventė kaip Kalėdos ar Velykos, bet ji turi dvasinį atspalvį kaip laiko šventinimo ir Dievo plano žmogui apmąstymo metas. Kai kuriose tradicijose sausio 1 d. laikoma proga atgailauti ir kelti dvasinius tikslus.

Citata: „Tegul naujieji metai būna metas, kai atnaujiname savo pasitikėjimą Dievo gailestingumu.“ – Popiežius Pranciškus, 2023 m. naujametinis kreipimasis.

Islamas

Islamo kalendorius yra mėnulio pagrindu, todėl Naujieji metai, vadinami Hijri metais, prasideda pirmąją Muharram mėnesio dieną. Pavyzdžiui, 1447 Hijri metai prasidėjo 2025 m. liepos 26 d. (pagal Grigaliaus kalendorių). Muharram yra vienas iš keturių šventų islamo mėnesių.

Naujųjų metų šventimas islame skiriasi priklausomai nuo regiono ir sektos (sunitai, šiitai):

• Dvasinės praktikos: Daugelyje musulmoniškų šalių Muharram pradžia pažymima maldomis, Korano skaitymu ir pamokslais mečetėse. Kai kurie musulmonai pasninkauja 9-ąją ir 10-ąją Muharram dienas (Ašuros diena), sekdami Mahometo pavyzdžiu.
• Šiitų tradicijos: Šiitams Ašura (10-oji Muharram diena) yra gedulo diena, skirta Husaino ibn Ali, Mahometo anūko, kankinystei Karbalos mūšyje (680 m.) paminėti. Vyksta procesijos, kuriose atliekami gedulo ritualai, kartais su saviplaka.
• Pasaulietiniai papročiai: Kai kuriose šalyse (pvz., Turkijoje, Indonezijoje) Naujieji metai pagal Grigaliaus kalendorių (sausio 1 d.) švenčiami su fejerverkais ar šeimos susibūrimais, tačiau tai nėra religinė šventė.

Hijri kalendorius skaičiuojamas nuo Mahometo migracijos (Hidžros) iš Mekos į Mediną 622 m., todėl Naujieji metai simbolizuoja bendruomenės (ummah) pradžią ir islamo plėtrą. Muharram yra apmąstymų ir dvasinio atsinaujinimo metas, o Ašura primena išbandymus ir auką.

Naujieji metai islame nėra džiugus festivalis, o veikiau rimties ir dvasinio susitelkimo laikas. Šiitams Ašura yra ypač reikšminga, simbolizuodama pasipriešinimą neteisybei. Sunitams tai labiau savanoriškų maldų ir pasninko diena.

Citata: „Ašura yra diena, kai prisimename auką ir stipriname savo tikėjimą.“ – Ajatola Ali Khamenei, Ašuros pamokslas.

Judaizmas

Žydai švenčia Naujuosius metus, vadinamus Rosh Hashanah („Metų galva“), pagal hebrajų kalendorių, paprastai rugsėjo arba spalio mėnesį. 2025 m. Rosh Hashanah bus švenčiama rugsėjo 22–24 d. (1–2 Tishrei mėnuo).

Rosh Hashanah yra viena švenčiausių judaizmo švenčių:

• Religiniai ritualai: Šventė prasideda sinagogose, kur pučiamas šofaras (avino ragas), simbolizuojantis Dievo karalystę ir kvietimą atgailai. Vyksta specialios maldos, tokios kaip „Unetanneh Tokef“, pabrėžiančios gyvenimo trapumą.
• Tradicijos: Šeimos renkasi šventiniam valgiui, kuriame valgomas obuolys, mirkomas meduje (simbolizuoja saldžius metus), granatai (vaisingumui) ir apvali chala (gyvenimo ciklui). Per šventę linkima „Shanah Tovah“ („Geri metai“).
• Apmąstymai: Rosh Hashanah pradeda 10 dienų atgailos laikotarpį, vadinamą „Baimės dienomis“, kuris baigiasi Yom Kippur (Atpirkimo diena).

Rosh Hashanah laikoma pasaulio sukūrimo metinėmis ir Dievo teismo diena, kai sprendžiama žmonių ateitis ateinančiais metais. Žydai tiki, kad per šią šventę Dievas įrašo jų likimus į „Gyvenimo knygą“. Šventė skatina atgailą, savianalizę ir bendruomenės stiprinimą.

Rosh Hashanah yra dvasinio atsinaujinimo ir moralinio įsipareigojimo metas. Tai ne tik naujos pradžios šventė, bet ir proga stiprinti ryšį su Dievu ir artimaisiais. Šventės rimtis kontrastuoja su pasaulietiniu Naujųjų metų džiaugsmu.

Citata: „Rosh Hashanah klausia: ką paliksi pasauliui po savęs?“ – Rabinas Jonathan Sacks.

Budizmas

Budizme Naujieji metai švenčiami skirtingu metu, priklausomai nuo regiono ir tradicijos, nes budistų kalendoriai skiriasi:

• Theravada šalys (Tailandas, Šri Lanka, Mianmaras): Songkran švenčiamas balandžio 13–15 d., pagal mėnulio kalendorių.
• Mahayana šalys (Kinija, Japonija, Vietnamas): Dažnai sausio 1 d. pagal Grigaliaus kalendorių arba pagal kinų mėnulio kalendorių (vasario pradžioje).
• Tibeto budizmas: Losar švenčiamas pagal tibetiečių mėnulio kalendorių, paprastai vasario arba kovo mėn. (2025 m. – vas graderio 29 d.).

Budistų Naujųjų metų šventės įvairuoja:

• Songkran (Tailandas): Žmonės lieja vandenį vieni ant kitų, simbolizuodami apsivalymą, ir lankosi šventyklose, aukodami vienuoliams maistą. Vyksta paradai ir šventės.
• Losar (Tibetas): Trys dienos skirtos maldai, šventyklų lankymui, šokiams ir šeimos susibūrimams. Valgomi tradiciniai patiekalai, tokie kaip momo koldūnai, ir atliekami ritualai apsivalymui nuo blogos karmos.
• Japonija: Naujieji metai (Shogatsu) švenčiami su šventyklų lankymu, varpų skambinimu 108 kartus (simbolizuoja 108 žmogiškas silpnybes) ir šeimos vakarienėmis.

Budizme Naujieji metai nėra griežtai religinė šventė, bet proga apsivalyti, atsinaujinti ir kaupti nuopelnus (gerą karmą). Šventės dažnai siejamos su gamtos ciklais, bendruomenės stiprinimu ir pagarba Budos mokymui.

Naujieji metai budizme simbolizuoja laikinumą ir galimybę pradėti naują dvasinį kelią. Tai metas apmąstyti Budos mokymus apie kančią, atjautą ir nušvitimą. Skirtingai nei Vakarų tradicijose, šventė dažnai yra rami ir introspektyvi.

Citata: „Nauji metai – tai priminimas, kad kiekvienas momentas yra nauja pradžia kelyje į nušvitimą.“ – Dalai Lama XIV.

Hinduizmas

Hinduizme Naujieji metai švenčiami skirtingu metu, priklausomai nuo regiono ir kalendoriaus:

• Diwali (spalio arba lapkričio mėn., pagal mėnulio kalendorių): Dažnai laikoma „dvasiniais Naujaisiais metais“ Šiaurės Indijoje, ypač tarp verslininkų.
• Ugadi/Gudi Padwa (pavasarį, dažniausiai kovo arba balandžio mėn.): Naujieji metai Pietų Indijoje (Karnataka, Andhra Pradesh) ir Maharaštroje.
• Vikram Samvat: Šiaurės Indijoje Naujieji metai pagal šį kalendorių švenčiami po Diwali arba pavasarį.

• Diwali: Žinoma kaip „Šviesų šventė“, švenčiama degant aliejines lempas (diyas), dalijantis saldumynais, leidžiant fejerverkus ir meldžiantis deivei Lakšmi (gerovės deivei). Namai valomi, puošiami rangoli raštais.
• Ugadi: Valgomas specialus patiekalas (pachadi), simbolizuojantis gyvenimo skonių pusiausvyrą (rūgštus, saldus, kartus). Žmonės puošiasi naujais drabužiais, lanko šventyklas ir skaito astrologinius almanachus.
• Ritualai: Dažnai atliekamos puja (aukojimo ceremonijos), skirtos dievams, ir dalijamasi palaiminimais šeimoje.

Hinduizme Naujieji metai siejami su kosminiais ciklais, derliaus pradžia arba mitologiniais įvykiais, pvz., gėrio pergale prieš blogį (Diwali švenčia Ramos pergalę prieš Ravana). Šventė simbolizuoja naują pradžią, klestėjimą ir dvasinį augimą.

Naujieji metai hinduizme yra optimizmo, bendruomenės ir dvasinio atsinaujinimo metas. Jie pabrėžia gyvenimo cikliškumą ir dieviškąją tvarką (dharma). Diwali ypač pabrėžia šviesos pergalę prieš tamsą.

Citata: „Tegul Diwali šviesa atneša klestėjimą ir džiaugsmą į jūsų namus.“ – Tradicinis palinkėjimas.

Sikhizmas

• Kada: Sikhų Naujieji metai dažnai siejami su Vaisakhi (balandžio 13–14 d.), švenčiančiu sikhų bendruomenės (Khalsa) įkūrimą 1699 m.
• Kaip: Vyksta spalvingi paradai (Nagar Kirtan), giedami himnai (kirtan), lankomos gurdvaros (sikhų šventyklos). Valgomi tradiciniai patiekalai, pvz., kadhi ir puri.
• Kodėl: Vaisakhi žymi sikhų tapatybės stiprinimą ir derliaus šventę.
• Reikšmė: Tai bendruomenės vienybės ir dvasinio atsidavimo Guru mokymams metas.

Bahajų tikėjimas

• Kada: Bahajai švenčia Naw-Rúz kovo 20–21 d., per pavasario lygiadienį, pagal savo saulės kalendorių.
• Kaip: Šventė pažymima maldomis, šventinėmis vaišėmis, dainomis ir bendruomeniniais susibūrimais. Namai puošiami gėlėmis.
• Kodėl: Naw-Rúz simbolizuoja gamtos ir dvasinį atsinaujinimą, atspindintį bahajų tikėjimą vienybe ir progresu.
• Reikšmė: Tai džiaugsmo ir vilties šventė, pabrėžianti žmonijos vienybę.

Religijos, kurios nešvenčia

• Jehovos liudytojai: Laiko Naujuosius metus pasaulietine švente, neturinčia biblinio pagrindo, todėl jų nešvenčia, vengdami bet kokių ne krikščioniškų ritualų.
• Kai kurios islamo ir judaizmo sektos: Ultrakonservatyvios grupės (pvz., salafitai ar charedi žydai) gali ignoruoti pasaulietinius Naujuosius metus (sausio 1 d.), laikydami juos svetimais savo tikėjimui.

Naujieji metai skirtingose religijose parodo unikalius dvasinius, kultūrinius ir kosminius kiekvienos tradicijos aspektus. Krikščionys juos sieja su Dievo malone ir nauja pradžia, musulmonai – su Hidžros istorija ir atgaila, žydai – su Dievo teismu, budistai – su karmos apsivalymu, o hinduistai – su šviesa ir klestėjimu. Kai kurios religijos, pvz., bahajų, pabrėžia universalumą, o kitos, kaip Jehovos liudytojai, šventę ignoruoja. Nepaisant skirtumų, Naujieji metai visur simbolizuoja viltį, atsinaujinimą ir bendruomenės ryšį. Kaip sakė poetas Rumi: „Kiekvienas naujas rytas yra naujas kelias į Dievą.“