Skraidančio makaronų monstro bažnyčia, lietuviškai dar vadinama Pastafarianizmu, yra satyrinis religinis judėjimas, įkurtas 2005 m. Jungtinėse Valstijose. Oficialiai vadinama „Church of the Flying Spaghetti Monster“, ji buvo sukurta kaip protestas prieš kreacionizmo mokymą mokyklose, pabrėždama mokslo ir religijos atskyrimo svarbą. Šis judėjimas naudoja humorą ir absurdo elementus, kad kritikuotų religinį dogmatizmą ir skatintų kritinį mąstymą.
Pastafarianizmas prasidėjo 2005 m., kai fizikos bakalauras Bobby Hendersonas nusiuntė atvirą laišką Kanzaso valstijos švietimo tarybai. Laiške jis protestavo prieš sprendimą mokyti kreacionizmą kaip alternatyvą evoliucijos teorijai, siūlydamas, kad šalia kreacionizmo mokyklose būtų dėstoma ir „Skraidančio makaronų monstro“ religija, teigdamas, kad ji yra lygiai taip pat pagrįsta. Laiškas, paskelbtas Hendersono svetainėje „Venganza.org“, tapo interneto fenomenu, per metus sulaukęs dešimčių milijonų lankytojų. Ši parodija greitai išaugo į pasaulinį judėjimą, pritraukdama tūkstančius sekėjų, vadinamų pastafariais.
Judėjimas kilo kaip atsakas į religinį fundamentalizmą ir bandymus įtraukti religiją į valstybines švietimo sistemas. Hendersonas pabrėžė, kad jo tikslas nebuvo šaipytis iš religijos apskritai, o išryškinti absurdiškumą, kai religinės idėjos pristatomos kaip mokslas. Pastafarianizmas tapo simboliu tiems, kurie kovoja už sekuliarizmą ir mokslinį švietimą.
Pastafarianizmas yra satyrinė religija, kurios doktrinos tyčia parodijuoja tradicines religijas, ypač krikščionybę. Pagrindiniai principai, aprašyti „Skraidančios makaronų pabaisos evangelijoje“ (2006 m., autorius Bobby Hendersonas), yra šie:
- Kūrybos mitas: Visata buvo sukurta prieš 5000 metų nematomos ir neaptinkamos būtybės – Skraidančio makaronų monstro, kuris yra makaronų gumulas su mėsos kukuliais ir akimis. Pirmąją dieną jis atskyrė vandenį nuo dangaus, antrąją sukūrė žemę ir alaus ugnikalnį, o vėliau, būdamas girtas, sukūrė žmones ir Edeno alyvuogių sodą.
- Antidogmatizmas: Pastafariai neigia bet kokias dogmas, teigdami, kad visi moksliniai įrodymai gali būti suklastoti paties Monstro, todėl tikėjimas juo yra toks pat pagrįstas kaip ir bet kuri kita religija.
- Pomirtinis gyvenimas: Pastafarių rojus turi alaus ugnikalnį ir striptizo šokėjų fabriką, o pragaras – tą patį, bet su pasenusiu alumi ir ligomis sergančiais šokėjais.
- Ritualai ir simboliai: Šventasis galvos apdangalas yra kiaurasamtis, nešiojamas kaip religinis simbolis. Maldos baigiamos žodžiu „R’amen“ (krikščioniško „amen“ ir japoniškų makaronų „ramen“ derinys). Kiekvienas penktadienis laikomas švente, o žiemos šventės, vadinamos tiesiog „Švente“, švenčiamos laisvai, be formalių apeigų.
- Piratai: Pastafariai tiki, kad piratai buvo šventi Monstro pasiuntiniai, o jų nykimas sukėlė globalinį atšilimą ir gamtos kataklizmus.
Judėjimo esmė – pabrėžti, kad religiniai įsitikinimai neturėtų kištis į mokslą ar viešąją politiką, naudojant humorą kaip kritikos įrankį.
Pastafarianizmas greitai išplito internetu, o jo sekėjai pradėjo siekti oficialaus pripažinimo įvairiose šalyse. Svarbūs įvykiai:
- 2005 m.: Hendersono laiškas tampa virusiniu, įkvėpdamas pastafarių bendruomenes JAV, Europoje ir kitur.
- 2011 m.: Austrijoje Niko Alm laimėjo teisę fotografuotis vairuotojo pažymėjimui su kiaurasamčiu ant galvos, įrodęs, kad yra psichiškai sveikas ir kad tai jo religinis simbolis.
- 2013 m.: Čekijoje pastafaris Soorejus Jonesas Pothoorsas gavo leidimą oficialioje nuotraukoje dėvėti kiaurasamtį, argumentuodamas religine laisve.
- 2015 m.: Naujojoje Zelandijoje pastafarių vedybos buvo oficialiai pripažintos, o Minesotoje (JAV) pastafaris gavo teisę vesti ceremonijas.
- 2017 m.: Vokietijoje teismas atmetė pastafarių prašymą pripažinti „makaronų mišias“ kaip teisėtą religinę praktiką, argumentuodamas, kad judėjimas yra parodija, o ne ideologinė organizacija.
- Rusijoje ir Ukrainoje: 2013 m. Rusijoje pastafariai bandė registruoti savo bažnyčią kaip religinę grupę, o Ukrainoje buvo įkurta visuomeninė organizacija „Ukrainos pastafarianų bažnyčia“, kuri 2014 m. surengė spalvingą eiseną.
Lietuvoje Pastafarianizmo įtaka yra ribota, nėra duomenų apie oficialiai registruotas bendruomenes ar reikšmingą veiklą. Tačiau judėjimas kartais minimas kaip satyrinis pavyzdys diskusijose apie religinę laisvę ir sekuliarizmą.
Istorinės citatos
- „Aš nesu nusistatęs prieš religiją, bet nepateisinu, kai ji apsimeta mokslu ir klaidina jaunimą.“ – Bobby Hendersonas, 2005 m. Ši citata atspindi judėjimo tikslą kritikuoti religinį kišimąsi į švietimą.
- „Skraidančio makaronų monstro egzistavimas yra lygiai taip pat įrodomas kaip kreacionizmo teorija.“ – Bobby Hendersonas, 2005 m. Ši frazė pabrėžia satyrinį argumentą apie religinių teiginių pagrįstumą.„Jie sako, kad Jėzus jus apsaugos, o ne spagečiai, idiote. Aš sakau: kokių įrodymų turite, kad Jėzus, o ne mano Viešpats makaronų kamuolys?“ – Soorejus Jonesas Pothoorsas, Čekija, 2013 m. Ši citata iliustruoja pastafarių provokacinį stilių.„Pastafarianizmas yra protestas, bet Rusijoje jis pradeda įgauti rimtos religinės organizacijos mastą.“ – Anoniminis stebėtojas, 2013 m. Ši citata rodo judėjimo netikėtą populiarumą.
Skraidančio makaronų monstro bažnyčia yra unikalus satyrinis judėjimas, kuris naudoja humorą, kad išryškintų problemas, susijusias su religijos ir mokslo santykiu, religine laisve ir dogmatizmu. Nors daugelis laiko jį pokštu, pastafariai kai kuriose šalyse sėkmingai pasiekė teisę dėvėti kiaurasamčius oficialiose nuotraukose ar registruoti savo ceremonijas, taip išbūdami religinės laisvės ribas. Judėjimas taip pat paveikė viešąsias diskusijas, ypač JAV, kur jis padėjo sustabdyti kreacionizmo mokymą keliose valstijose, įskaitant Floridą.
Kritikai, ypač tradicinių religijų šalininkai, laiko Pastafarianizmą šventvagyste ar pasityčiojimu, tačiau pastafariai atsako, kad jų tikslas yra skatinti kritinį mąstymą, o ne įžeisti tikinčiuosius. Lietuvoje judėjimas lieka mažai žinomas, greičiausiai dėl stiprių katalikybės tradicijų ir riboto sekuliarizmo diskurso viešojoje erdvėje. Vis dėlto Pastafarianizmas išlieka globaliu fenomenu, simbolizuojančiu laisvę išjuokti ir abejoti.
Skraidančio makaronų monstro bažnyčia, arba Pastafarianizmas, yra 2005 m. Bobby Hendersono įkurtas satyrinis judėjimas, protestuojantis prieš kreacionizmo mokymą ir religinį dogmatizmą. Su kiaurasamčiais kaip šventaisiais galvos apdangalais, alaus ugnikalniais rojuje ir „R’amen“ maldomis, pastafariai naudoja humorą, kad kritikuotų religijos kišimąsi į mokslą. Citatos iš Hendersono ir sekėjų atskleidžia jų provokacinį, bet intelektualų požiūrį. Nors Lietuvoje judėjimas nėra plačiai paplitęs, globaliai jis išlieka svarbiu sekuliarizmo ir kritinio mąstymo simboliu, išbandančiu religinės laisvės ribas.