Shakers (Drebuliai), oficialiai vadinami Jungtine tikinčiųjų Kristaus antruoju atėjimu draugija, yra XVIII a. krikščionių sekta, kilusi Anglijoje ir vėliau klestėjusi JAV. Žinomi dėl savo ekstatiškų šokių pamaldų metu, celibato ir komunalinio gyvenimo, jie paliko reikšmingą pėdsaką Amerikos religinėje ir kultūrinėje istorijoje.
Shakers judėjimas užgimė 1747 m. Mančesteryje, Anglijoje, kai Jane ir James Wardley, buvę kvakeriai, įkūrė Wardley draugiją. Ši grupė, vadinama „Drebantys kvakeriai“, praktikavo emocingas pamaldas, kuriose buvo šokama, drebančia ir šaukiama, siekiant „nusikratyti nuodėmių“. 1758 m. prie jų prisijungė Ann Lee, darbininkų klasės moteris, kuri po asmeninių tragedijų (visų keturių vaikų mirties) tapo judėjimo lydere. 1770 m. Ann Lee teigė gavusi apreiškimą, kad ji yra Kristaus antrojo atėjimo įsikūnijimas moters pavidalu, ir ėmė mokyti apie celibatą kaip būdą įveikti nuodėmę.
1774 m., persekiojama Anglijoje dėl savo įsitikinimų, Ann Lee su aštuoniais sekėjais emigravo į Ameriką. Jie įsikūrė Niskeyunoje, netoli Olbanio, Niujorke, kur 1776 m. įkūrė pirmąją Shakers bendruomenę. Po Ann Lee mirties 1784 m. judėjimą perėmė Joseph Meacham ir Lucy Wright, kurie suformavo Shakers komunalinio gyvenimo struktūrą, paremtą celibatu, lygybe ir darbu.
Shakers tikėjo, kad Kristus jau atėjo per Ann Lee, todėl jie buvo milenaristai, siekę sukurti „dangų žemėje“. Jų pagrindiniai principai:
- Celibatas: Seksas, net santuokoje, laikomas nuodėme, todėl visi nariai gyveno be santuokos ar vaikų.
- Komunalinis gyvenimas: Visa nuosavybė buvo bendra, o bendruomenės (vadinamos „šeimomis“) gyveno bendrabučiuose, atskirdamos vyrus ir moteris.
- Lygybė: Shakers praktikavo lyčių ir rasių lygybę, suteikdami moterims ir spalvotiems žmonėms vienodas teises bendruomenėje.
- Pacifizmas: Jie atmetė smurtą ir karinę tarnybą.
- Paprastumas: Jų gyvenimas, architektūra ir amatai buvo pagrįsti funkcionalumu ir minimalizmu.
Pamaldos buvo emocingos, su šokiais, giesmėmis ir dvasiniais regėjimais, ypač per „Apraiškų erą“ (1837–1840 m.), kai nariai kūrė „dvasios dovanų“ piešinius ir giesmes.
Shakers judėjimas sparčiai augo XVIII a. pabaigoje–XIX a. pradžioje, pritraukdamas tūkstančius sekėjų JAV. 1787 m. įkurta New Lebanon bendruomenė Niujorke tapo judėjimo centru. XIX a. viduryje Shakers turėjo 18 pagrindinių bendruomenių nuo Meino iki Kentukio, su 2000–4000 narių. Jų bendruomenės buvo savarankiškos, garsėjo modeliniais ūkiais, amatais ir išradimais, tokiais kaip plokščia šluota, skalbimo mašina ar sėklų pakavimas.
Po JAV pilietinio karo (1861–1865) Shakers pradėjo nykti. Celibatas ribojo narių skaičių, nes bendruomenės priklausė nuo konvertitų ir našlaičių, o industrializacija bei naujos religinės srovės mažino jų patrauklumą. Iki 1920 m. liko tik 12 bendruomenių, o 2019 m. – tik viena, Sabbathday Lake Meino valstijoje, su keliais nariais. Dauguma buvusių Shakers kaimų dabar yra muziejai.
Istorinės citatos
- „Padėk rankas prie darbo, o širdį – prie Dievo.“ – Ann Lee. Ši frazė atspindi Shakers darbo etiką, kur darbas laikomas garbinimo forma.
- „Drebuliai visada gyveno pagal savo tikėjimą, buvo sąžiningi, bet nebenorėjo gyventi celibate.“ – Eldress Antoinette Doolittle, 1824 m. Ši citata rodo vidinius iššūkius, su kuriais susidūrė kai kurie nariai.
- „Tai Dievo darbas, ir kas galėtų jį sustabdyti?“ – Sister Mildred Barker, XX a. Ši citata išreiškia Shakers tikėjimą jų misijos amžinumu.
- „Jų šokiai ir giesmės yra tikras liaudies menas.“ – Nathaniel Hawthorne, stebėjęs Shakers pamaldas. Ši citata pabrėžia jų kultūrinį indėlį.
Shakers paliko ilgalaikį poveikį Amerikos kultūrai per savo architektūrą, baldus ir muziką. Jų paprastas, funkcionalus dizainas įkvėpė modernizmo judėjimą, o giesmė „Simple Gifts“ (1848 m., autorius Joseph Brackett) tapo amerikiečių folkloro dalimi. Shakers buvo progresyvūs savo laikui, remdami lyčių lygybę, pacifizmą ir socialinį teisingumą, įskaitant vergų išlaisvinimą savo bendruomenėse dar prieš emancipaciją.
Nors Shakers beveik išnyko dėl celibato ir modernizacijos, jų palikimas išlieka muziejuose, tokiuose kaip Hancock Shaker Village, ir jų idėjų atgarsiuose šiuolaikiniame dizaino ir bendruomeninio gyvenimo supratime. Jų istorija rodo, kaip maža grupė gali turėti didelę įtaką, nepaisydama savo ribotumo.
Shakers, kilę 1747 m. Anglijoje ir suklestėję JAV po Ann Lee vadovavimo, buvo unikali sekta, sujungusi milenarizmą, celibatą ir komunalinį gyvenimą. Jų šokiai, paprastumas ir inovacijos padarė juos išskirtiniais, tačiau celibatas lėmė jų nykimą. Citatos iš Ann Lee ir kitų atskleidžia jų tikėjimo gilumą ir iššūkius. Shakers istorija yra pavyzdys, kaip religinės vizijos ir praktinis darbas gali formuoti kultūrą, net jei pati bendruomenė išbandoma laiko.