Eustochija – tai viena žymiausių IV–V amžiaus krikščionių moterų, asketė, kilmingos romėnų giminės palikuonė, glaudžiai susijusi su Šv. Jeronimu. Jos gyvenimas žymi tą laikotarpį, kai Romos diduomenės moterys ėmė masiškai rinktis skaistumo, atgailos ir maldos kelią, atsisakydamos santuokos ir pasaulietinio gyvenimo prabangos.
Jos pilnas vardas – Eustochium Julia. Ji gimė apie 368 m., šv. Pauolos (Paula) duktė. Abi priklausė senajam romėnų elitui, bet pasirinko gyventi griežtą asketinį gyvenimą, kurio centre buvo Dievo žodis, malda ir neturtas.
Kai Jeronimas atvyko į Romą, tapo šių moterų dvasiniu vadovu. Eustochija kartu su motina Pauola tapo jo mokinėmis ir artimiausiomis bendradarbėmis. Po to, kai Jeronimas paliko Romą (apie 385 m.), jos išvyko su juo į Betliejų, kur įsteigė moterų vienuolyną ir gyveno asketiškai, giliai studijuodamos Šventąjį Raštą.
Šv. Jeronimas Eustochiją gerbė ir mylėjo kaip dvasinę dukterį, skyrė jai daugelį savo laiškų, tarp jų ir ilgą laišką apie mergystės dorybę (Epistula 22), kuriame išdėstė savo asketinę ir moralinę teologiją. Jis rašė jai apie Biblijos prasmę, kvietė ją ištvermingai sekti Kristų, saugotis nuodėmingų minčių, nepasiduoti pagundoms. Jo stilius griežtas, bet ir švelnus – jis matė Eustochijoje pavyzdį visoms krikščionėms moterims.
Po motinos mirties Eustochija vadovavo Betliejaus moterų bendruomenei, o vėliau kartu su savo dukterėčia (ar galbūt dukra) Paulina tęsė šį darbą. Ji mirė apie 419–420 m. ir buvo palaidota netoli Jeronimo.
Jos gyvenimas yra gyvas atsakas į laikmečio iššūkius: imperijos klibėjimą, vertybių suirutę, išorinį blizgesį – visa tai Eustochija atmetė. Ji pasirinko tylų, bet prasmingą gyvenimą prie Rašto, prie altoriaus, prie dvasinio atgimimo šaknų.
Šv. Jeronimo liudijimas apie ją skamba beveik kaip testamentas:
„Ji išlaikė savo įžadus Kristui nuo jaunystės iki senatvės. Ji buvo Jo nuotaka, nepalaužta jokių audrų.“
Eustochija liko Bažnyčios atmintyje kaip vienos stipriausių moterų asketizmo tradicijos atstovė, romėniško kilmingumo, krikščioniško tikėjimo ir asmeninės ištikimybės sandūra.