Šv. Augustino ordinas, dar vadinamas Augustinų ordinu (Ordo Sancti Augustini, OSA), yra viena seniausių katalikų vienuolijų, kilusi iš šventojo Augustino iš Hipono, IV–V a. Bažnyčios tėvo, mokymų ir dvasinio palikimo. Šis ordinas jungia vienuolius, kurie siekia gyventi pagal Augustino idealus – bendruomeniškumą, maldą ir tarnystę Dievui bei žmonėms. Jo istorija, veikla ir išskirtiniai bruožai atspindi gilų įsipareigojimą tiek teologinei tradicijai, tiek praktinei pagalbai visuomenei.
Šv. Augustino ordinas oficialiai susiformavo 1256 m., kai popiežius Aleksandras IV sujungė įvairius eremitų ir reguliariųjų kanauninkų kongregacijas į vieną vienuoliją, remdamasis Augustino „Regula“ – taisyklių rinkiniu, kurį jis parašė savo bendruomenėms. Šios taisyklės pabrėžia bendrą gyvenimą, nuosavybės atsisakymą ir meilę kaip pagrindą brolystei. Istorinės šaknys siekia ankstyvąjį krikščionybę, kai Augustinas pats vadovavo bendruomenėms Šiaurės Afrikoje, ypač Hipono mieste. Viduramžiais ordinas išplito Europoje, įkurdindamas vienuolynus Italijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje, o vėliau pasiekė ir Ameriką bei Aziją per misionierišką veiklą. Per amžius ordinas prisitaikė prie kintančių laikų, išlaikydamas savo dvasinį pagrindą.
Šv. Augustino „Regula“, dar vadinama „Šv. Augustino taisykle“, yra trumpas dokumentas, parašytas IV a. pabaigoje, skirtas vadovauti bendruomeniniam vienuolių gyvenimui. Ji pabrėžia meilę, vienybę ir dvasinį augimą. Pagrindiniai punktai yra šie:
- Meilė kaip pagrindas: Visi veiksmai turi būti grindžiami meile Dievui ir artimui. Augustinas pabrėžia, kad bendruomenė turi gyventi kaip „viena širdis ir viena siela“, siekdama Dievo.
- Bendras gyvenimas ir nuosavybės atsisakymas: Vienuoliai neturi turėti asmeninės nuosavybės – viskas dalijamasi bendruomenėje, kad būtų išvengta pavydo ir skatinama lygybė.
- Malda ir darbas: Kasdienis gyvenimas turi derinti maldą, Šventųjų Raštų skaitymą ir darbą. Bendruomenė renkasi maldai kelis kartus per dieną, o darbas atliekamas su nuolankumu.
- Paklusnumas ir nuolankumas: Vienuoliai turi paklusti vyresniajam, o visi bendruomenės nariai skatinami ugdyti nuolankumą, vengti puikybės ir tarnauti vieni kitiems.
- Rūpinimasis silpnesniais: Bendruomenė turi remti tuos, kuriems sunkiau – tiek dvasiškai, tiek praktiškai, pavyzdžiui, dalijantis maistu ar drabužiais pagal poreikį.
„Regula“ orientuota į darnų bendruomeninį gyvenimą, kur meilė ir vienybė yra svarbiausi principai, o materialūs dalykai – antraeiliai.
Augustino mintys tebėra ordino veiklos šerdis. Kai kurios žinomiausios jo citatos atspindi jo filosofiją ir dvasinį palikimą:
- „Mylėk ir daryk, ką nori“ – pabrėžia, kad meilė Dievui ir artimui yra veiksmo pagrindas.
- „Mūsų širdys neramios, kol neranda ramybės Tavyje“ – išreiškia ilgesį Dievo artumui.
- „Nėra pranašumo būti šalia šviesos, jei akys užmerktos“ – skatina atvirumą ir dvasinį pažinimą.
Šios mintys įkvepia ordiną ir jo narius siekti gilesnio tikėjimo bei tarnystės.
Šiandien Šv. Augustino ordinas vykdo įvairią veiklą, atspindinčią savo misiją. Vienuoliai administruoja mokyklas, universitetus ir seminarijas, tokius kaip Vilniaus universiteto Augustino kolegija, kurią ordinas įkūrė XVII a. Jie taip pat užsiima pastoracine veikla – veda pamaldas, teikia dvasinį vadovavimą ir organizuoja rekolekcijas. Misionieriška tradicija tebegyvuoja, ypač Lotynų Amerikoje ir Afrikoje, kur vienuoliai dirba su vargstančiomis bendruomenėmis. Ordinas taip pat prisideda prie teologinių tyrimų, skelbdamas Augustino darbus ir jų aktualumą šiuolaikiniame pasaulyje.
Šv. Augustino ordinas išsiskiria savo bendruomenišku gyvenimu, kuris remiasi Augustino akcentuota brolyste ir bendra malda. Skirtingai nuo kai kurių kitų ordinų, kurie pabrėžia atsiskyrimą, Augustinai siekia aktyviai dalyvauti visuomenėje, derindami kontempliaciją su tarnyste. Jų darbas švietimo srityje ir socialinėje veikloje rodo atvirumą šiuolaikiniams iššūkiams. Be to, ordinas garsėja intelektualine tradicija, nes Augustino filosofija ir teologija paveikė Vakarų mintį, įskaitant scholastiką ir Reformaciją.
Šv. Augustino ordinas, kilęs iš šventojo Augustino mokymo, per šimtmečius išlaikė savo dvasinį pagrindą, prisitaikydamas prie naujų laikų. Jo istorija, citatomis paremtas paveldas, įvairi veikla ir bendruomeniškumas atspindi gilų įsipareigojimą tiek Dievui, tiek žmonijai. Šiandien ordinas tebėra gyva Augustino idealų išraiška, jungianti praeitį su dabartimi.