Dum Diversas paskelbė popiežius Mikalojus V (lot. Nicolaus V) 1452 metų birželio 18 dieną. Tai viena iš garsiausių viduramžių bulių, susijusių su tuo, kas vėliau vadinta „atradimo doktrina“.
Pavadinimas Dum Diversas reiškia „Kol įvairūs [dalykai vyksta]“ arba „Kol įvairūs reikalai vyksta“. Tai įprasta lotyniškų bulių pavadinimo forma – pirmieji dokumento žodžiai.
Portugalijos karalius Alfonsas V paprašė popiežiaus leidimo vykdyti karo žygius prieš musulmonų karalystes Šiaurės Afrikoje. Tikslas – kovoti su islamu, skleisti krikščionybę ir užsitikrinti naujų teritorijų kontrolę.
Popiežius suteikė Alfonsui ir jo įpėdiniams teisę:
- Pulti ir pavergti „netikinčiuosius“ (ypač musulmonus ir pagonis).
- Užgrobti jų žemes.
- Paversti žmones „amžinais vergais“ (perpetua servitute subjugare).
Citata iš bulės (anglų vertimas):
“Leidžiame tau ir tavo įpėdiniams užimti bet kuriuos Saracėnus [musulmonus] ir kitus netikinčiuosius, kur jie bebūtų, pavergti juos ir paversti amžinais vergais.”
Kokios buvo pasekmės?
- Teisinis pagrindas vergijai ir kolonializmui
Dum Diversas pirmoji iš kelių bulių (po jos sekė Romanus Pontifex 1455 m. ir Inter Caetera 1493 m.), kurios suteikė Europai religinius ir teisinius pagrindus kolonizuoti svetimas žemes ir pavergti jų gyventojus. - Transatlantinės vergovės pradžia
Šios bulės sukūrė „religinę teisę“ į nelaisvę. Nors vergija egzistavo ir anksčiau, dabar ji buvo pateisinama kaip priemonė skleisti krikščionybę. - „Atradimo doktrinos“ gimimas
Iš šių bulių išsivystė vadinamoji Doctrine of Discovery (Atrasto žemės teisė), kuri iki pat XX amžiaus buvo naudojama pateisinant vietinių tautų žemių atėmimą Amerikoje, Afrikoje ir kitur. - Poveikis iki šių dienų
Vietinės tautos – ypač Šiaurės Amerikos indėnai – iki šiol teisiškai ginčija „atradimo doktrinos“ pagrindu vykdytą žemių užėmimą. 2023 m. Vatikanas paskelbė pareiškimą, kuriuo atsižadėjo tokių dokumentų turinio ir pripažino jų žalingą poveikį.
Viduramžių Europoje popiežiai dažnai būdavo ne tik dvasiniai, bet ir politiniai lyderiai. Katalikų monarchai kovojo su islamo valstybėmis (ypač po Kryžiaus žygių). Tokiomis bulių nuostatomis Bažnyčia rėmė politinius sąjungininkus mainais už krikščionybės plėtrą. Tačiau laikui bėgant šie „religiniai leidimai“ tapo pateisinimu pasaulietinei agresijai, vergovei ir kolonializmui.
Kaip ši bulė vertinama šiandien?
Bažnyčia atsiribojo nuo tokių dokumentų. Kaip rašoma 2023 m. Vatikano pareiškime:
“Šie tekstai buvo netinkamai naudojami siekiant pateisinti neteisingus veiksmus prieš vietinius gyventojus ir jų kultūras.”
Bulė Dum Diversas
Mikalojus V
Dievo tarnų tarnas. Amžinam šio akto atminimui:
Brangiausiam Kristuje sūnui Alfonsui, garsiajam Portugalijos ir Algarbių karaliui, siunčiame sveikinimus ir apaštališkąjį palaiminimą.
Mąstydami apie įvairius apaštališkosios tarnystės, kurią mums, nors ir nevertam, patikėjo dangaus Apvaizda, rūpesčius, jaučiame kasdienį spaudimą. Tačiau mus taip pat skatina nuolatinis tikslas: mūsų širdis labiausiai rūpinasi tuo, kad Kristaus vardo priešų, kurie atkakliai niekina ortodoksinį tikėjimą, įniršis būtų suvaldytas Kristaus tikinčiųjų ir pajungtas krikščionių religijai. Šiam tikslui, kai to reikalauja aplinkybės, mes uoliai skiriame savo pastangas ir su tėvišku rūpesčiu remiame visus Kristaus tikinčiuosius, ypač brangiausius Kristuje sūnus – garsiuosius karalius, išpažįstančius Kristaus tikėjimą. Jie, siekdami amžinojo Karaliaus šlovės, nenuilsdami gina tikėjimą ir galinga ranka kovoja su jo priešais. Mes taip pat atidžiai rūpinamės, kad minėta religija būtų ginama ir plėtojama, ir kviečiame visus Kristaus tikinčiuosius, suteikdami jiems dvasines pareigas ir malonę, aktyviai prisidėti prie tikėjimo stiprinimo.
- Žinome apie jūsų pamaldų ir krikščionišką troškimą pajungti Kristaus priešus, ypač saracėnus, ir galinga ranka atvesti juos prie Kristaus tikėjimo, jei Apaštališkasis Sostas jus šioje užduotyje palaikytų. Todėl manome, kad tie, kurie kyla prieš katalikų tikėjimą ir siekia sunaikinti krikščionių religiją, turi sulaukti tvirto Kristaus tikinčiųjų pasipriešinimo. Tikintieji, uždegti tikėjimo karščio ir apginkluoti drąsa, privalo ne tik atsispirti šiems ketinimams, bet, Dievo, kurio kariai jie yra, pagalba sustabdyti netikelių pastangas. Mes, įkvėpti dieviškosios meilės, krikščionių gailestingumo ir pastoracinės pareigos, susijusios su tikėjimo vientisumu ir plėtra, dėl kurio Kristus, mūsų Dievas, praliejo savo kraują, norime paskatinti jūsų, Karališkoji Didenybe, ir visų tikinčiųjų pastangas šioje šventoje misijoje. Todėl šiuo ediktu, remdamiesi Apaštališkuoju autoritetu, suteikiame jums visišką ir neribotą galią įsiveržti, užkariauti, kautis ir pajungti saracėnus, pagonis, kitus netikėlius bei Kristaus priešus, kad ir kur būtų jų karalystės, kunigaikštystės, karališkieji rūmai, valdžios, žemės, vietovės, dvarai, stovyklos ar bet kokie kiti turtai – kilnojami ar nekilnojami daiktai, laikomi bet kokiu vardu ir valdomi šių saracėnų, pagonių, netikėlių ar Kristaus priešų. Taip pat leidžiame pajungti jų asmenis amžinai vergovei ir pasisavinti jų karalystes, kunigaikštystes, karališkuosius rūmus, valdžias, žemes, turtus bei kitą nuosavybę jums, jūsų naudojimui ir jūsų įpėdiniams, Portugalijos karaliams.
Raginame jūsų Karališkąją Didenybę, apsiginklavusią dorybės kardu ir sustiprintą tvirta drąsa, siekti dieviškojo vardo išaukštinimo, tikėjimo stiprinimo ir savo sielos išganymo. Turėdami Dievą prieš akis, tęskite šią misiją su dar didesne jėga, kad katalikų tikėjimas, per jūsų pastangas, triumfuotų prieš Kristaus priešus. Taip pelnysite amžinosios šlovės karūną, kurią Dievas pažadėjo tiems, kurie Jį myli, kartu su mūsų Apaštališkojo Sosto palaiminimu ir malone.
- Suteikiame jums, remdamiesi jūsų atsidavimo orumu, drąsą ir uolumą vykdyti šią misiją kartu su išrinktais didikais, kunigaikščiais, baronais, kariais ir kitais Kristaus tikinčiaisiais, kurie lydi jūsų Karališkąją Didenybę šioje tikėjimo kovoje arba prisideda savo lėšomis. Tie, kurie prisideda savo turtu ar siunčia pagalbą, taip pat siekia savo sielų išganymo. Visiems, abiejų lyčių, Kristaus tikintiesiems, kurie lydi jūsų Didenybę šioje tikėjimo misijoje, taip pat tiems, kurie, negalėdami asmeniškai dalyvauti, siunčia pagalbą pagal savo galimybes ar ištikimybės pareigą, suteikiame visišką atleidimą už visas nuodėmes, nusikaltimus ir klaidas, kurias jie išpažino su atgailaujančia širdimi ir žodžiu. Šis atleidimas galioja kiekvieną kartą, kai jūs ar jie leidžiatės į karą prieš minėtus netikėlius, taip pat tiems, kurie siunčia ar prisideda pagal savo galimybes, išliekantiems tikėjimo nuoširdume ir Šventosios Romos Bažnyčios vienybėje, paklūstantiems mums ir mūsų įpėdiniams, teisėtai einantiems Romos popiežių pareigas. Šiems tikintiesiems leidžiame pasirinkti tinkamą nuodėmklausį, kuris gali vienintelį kartą, mirties akimirką, atleisti jų nuodėmes. Tačiau nuodėmklausys privalo užtikrinti, kad būtų įvykdyti įsipareigojimai trečiosioms šalims, o jūs, jūsų palydovai, pagalbos siuntėjai ar prisidėtojai, jei išgyvenate, arba jūsų įpėdiniai, jei žūstate, šiuos įsipareigojimus įvykdytų.
- Jei atsitiktų taip, kad jūs ar jūsų palydovai, kovojantys prieš saracėnus ar kitus netikėlius, kelyje ten, būdami ten ar grįždami, mirtų, mes šiuo laišku atstatome jus ir jūsų palydovus, išliekančius tikėjimo ir Bažnyčios vienybėje, į tyrą nekaltumą, kuriame buvote po krikšto.
- Reikalaujame, kad visi Kristaus tikinčiųjų, kurie jūsų nelydi, bet prisideda prie šios misijos finansavimo, įnašai būtų surinkti vietinių didikų tose vietovėse, kur šie įnašai buvo duoti. Šie įnašai turi būti nedelsiant perduoti jums per saugius pasiuntinius arba banko laiškus, be jokių atskaitymų, išlaidų ar atlyginimų, išskyrus pagrįstas išlaidas tiems, kurie dirba šioje misijoje. Įnašai turi būti perduoti su autentiška bendra suma. Jei didikai ar kiti asmenys atskaitytų, pervestų ar pasisavintų šiam tikslui skirtas lėšas, išskyrus leidžiamas išlaidas, arba leistų ar sąmokslautų, kad lėšos būtų apgaulingai sumažintos ar pasisavintos, jie automatiškai užsitrauktų ekskomunikos bausmę. Nuo šios bausmės jie gali būti atleisti tik Romos Popiežiaus tarnybos sprendimu, jei yra mirties akimirką.
- Kadangi būtų sunku šį laišką pristatyti į visas vietas, kur galėtų kilti abejonių dėl jo patikimumo, mes norime ir nustatome, kad šio laiško kopijoms, patvirtintoms viešojo notaro parašu ir vyskupo ar aukštojo teismo antspaudu, būtų suteikiamas toks pat patikimumas, kaip ir originaliam dokumentui.
- Niekam neleidžiama pažeisti šio mūsų suteikimo, atleidimo, valios, indulgencijos ir dekreto rašto ar drįsti jam prieštarauti. Jei kas nors tai bandytų, jis užsitrauktų Visagalio Dievo ir palaimintųjų apaštalų Petro ir Pauliaus rūstybę.
Duota Romoje, prie Šventojo Petro, Viešpaties Įsikūnijimo 1452 metais, birželio 18 dieną, mūsų pontifikato šeštaisiais metais.