Liuteronų Bažnyčia, kaip krikščioniškoji denominacija, turi gilias liturgines tradicijas, kurios atsispindi jų apeigynuose – Lutheran Service Book (LSB) ir Evangelical Lutheran Worship (ELW). Šie apeigynai yra pagrindiniai liturginiai vadovai, naudojami atitinkamai Lutheranų Bažnyčios–Misūrio Sinodo (LCMS) ir Evangeliškosios Liuteronų Bažnyčios Amerikoje (ELCA) bendruomenėse. Jie apima įvairias apeigas, įskaitant ordinacijos ir santuokos priesaikas, kurios atspindi liuteronų teologiją, pabrėžiančią Dievo malonę, tikėjimą ir bendruomenės svarbą. Šiame straipsnyje aptarsime šių apeigynų struktūrą, ordinacijos ir santuokos priesaikų turinį, jų teologinį pagrindą ir skirtumus tarp LSB ir ELW.
Liuteronų Bažnyčia skiriasi nuo kitų krikščioniškų konfesijų tuo, kad pabrėžia išgelbėjimą vien tik per tikėjimą (sola fide), o ne per tikėjimo ir darbų derinį, kaip moko Katalikų Bažnyčia. Ji remiasi Šventuoju Raštu kaip vieninteliu tikėjimo autoritetu (sola scriptura) ir atmeta popiežiaus valdžią bei kai kuriuos katalikų sakramentus. Liuteronai pripažįsta tik du sakramentus – krikštą ir Eucharistiją (Viešpaties vakarienę). Liturgija daugelyje liuteronų bendruomenių yra kuklesnė nei katalikų ar ortodoksų apeigos, bet vis tiek išlaiko kai kuriuos tradicinius elementus. Bažnyčia pabrėžia asmeninę atsakomybę už tikėjimą, o dvasininkai dažnai gali turėti šeimas. Liuteronų mokymas formavosi XVI amžiuje reformacijos metu, vadovaujant Martynui Liuteriui, ir turėjo didelę įtaką kitoms protestantiškoms kryptims.
Lutheran Service Book (LSB)
Lutheran Service Book, išleistas 2006 m., yra oficialus LCMS apeigynas, skirtas pamaldoms, sakramentams ir kitoms apeigoms. LSB remiasi ankstesniais liuteronų apeigynais, tokiais kaip The Lutheran Hymnal (1941) ir Lutheran Worship (1982), tačiau yra atnaujintas, kad atitiktų šiuolaikinius poreikius, išlaikant konservatyvią teologinę liniją. LSB pabrėžia tradicinę liturgiją, Biblijos autoritetą ir liuteronų konfesijas (pvz., Augsburgo išpažintį).
Evangelical Lutheran Worship (ELW)
Evangelical Lutheran Worship, išleistas 2006 m., yra ELCA pagrindinis apeigynas, pakeitęs Lutheran Book of Worship (1978). ELW yra modernesnis ir lankstesnis, atspindintis ELCA įsipareigojimą įtraukčiai, socialiniam teisingumui ir ekumenizmui. Jis siūlo įvairias liturgines formas, leidžiančias bendruomenėms pritaikyti apeigas pagal vietos kontekstą, tačiau išlaiko liuteronų teologinį pagrindą.
Abu apeigynai apima ordinacijos ir santuokos apeigas, tačiau jų formuluotės, akcentai ir taikymas skiriasi dėl teologinių skirtumų tarp LCMS (konservatyvesnė) ir ELCA (liberalesnė).
Ordinacija liuteronų tradicijoje yra šventas veiksmas, kuriuo asmuo pašvenčiamas tarnauti kaip pastorius („Žodžio ir Sakramento tarnas“) arba, ELCA atveju, diakonas („Žodžio ir Tarnystės tarnas“). Ordinacijos priesaikos atspindi įsipareigojimą Dievui, Bažnyčiai ir bendruomenei.
Ordinacija Lutheran Service Book (LSB)
LSB ordinacijos apeigos pabrėžia pastoriaus atsakomybę skelbti Evangeliją, administruoti sakramentus ir vadovauti bendruomenei pagal Šventąjį Raštą ir liuteronų išpažinimus. Apeigos vyksta pamaldų metu, dažnai dalyvaujant vyskupui ar sinodo atstovui. Ordinacijos priesaikos yra griežtai struktūrizuotos ir atspindi LCMS konservatyvią teologiją.
Pagrindinės LSB ordinacijos priesaikos (iš Lutheran Service Book: Agenda):
Pastorius (kandidatas):
Ar jūs pripažįstate, kad Šventasis Raštas yra Dievo Žodis ir jūsų tikėjimo bei gyvenimo norma?
Atsakymas: Taip, pripažįstu, ir prašau Dievo pagalbos.
Ar jūs priimate, mokote ir išpažįstate Apaštalų, Nikėjos ir Atanazo tikėjimo išpažinimus? Ar pripažįstate liuteronų išpažinimus kaip tikrus Šventojo Rašto liudijimus?
Atsakymas: Taip, ir prašau Dievo pagalbos.
Ar būsite uolus Šventojo Rašto studijose, maldoje už Dievo tautą, maitinsite juos Žodžiu ir Sakramentais bei rodysite pavyzdį ištikima tarnyste ir šventu gyvenimu?
Atsakymas: Taip, ir prašau Dievo pagalbos.
Ar ištikimai liudysite pasaulyje, kad Dievo meilė būtų žinoma per viską, ką darote?
Atsakymas: Taip, ir prašau Dievo pagalbos.
Šios priesaikos pabrėžia klusnumą Raštui, konfesijoms ir Bažnyčios autoritetui. LSB ordinacijos apeigos taip pat apima rankų uždėjimą, maldą ir palaiminimą, simbolizuojantį Šventosios Dvasios dovaną.
Ordinacija Evangelical Lutheran Worship (ELW)
ELW ordinacijos apeigos yra lankstesnės, atspindinčios ELCA įvairovę ir įtrauktį. Jos apima tiek pastorių, tiek diakonų ordinaciją, o priesaikos pabrėžia tarnystę, socialinį teisingumą ir bendruomenės įgalinimą. ELCA ordinacijos apeigos buvo atnaujintos 2020 m., todėl dabartinės formos skiriasi nuo 2009 m. ELW versijos (Occasional Services for the Assembly).
Pagrindinės ELW ordinacijos priesaikos (remiantis atnaujintomis 2020 m. apeigomis):
Kandidatas:
Ar pripažįstate Šventąjį Raštą kaip įkvėptą Dievo Žodį ir mūsų tikėjimo bei gyvenimo šaltinį?
Atsakymas: Taip, pripažįstu, Dievo padedamas.
Ar priimate Apaštalų, Nikėjos ir Atanazo tikėjimo išpažinimus bei liuteronų konfesijas kaip ištikimus Šventojo Rašto aiškinimus?
Atsakymas: Taip, priimate, Dievo padedamas.
Ar pažadate skelbti Evangeliją, administruoti sakramentus, tarnauti Dievo tautai ir liudyti Kristaus meilę pasaulyje, ypač tiems, kurie yra vargšai ir engiami?
Atsakymas: Taip, pažadu, Dievo padedamas.
Ar įsipareigojate gyventi pagal šią tarnystę, bendradarbiaudami su Bažnyčia ir siekdami teisingumo bei taikos?
Atsakymas: Taip, įsipareigoju, Dievo padedamas.
ELW priesaikos akcentuoja ne tik teologinį ištikimumą, bet ir socialinį įsipareigojimą, atspindintį ELCA dėmesį vargšų ir marginalizuotų bendruomenių tarnystei. Apeigos dažnai būna šventiškos, su giesmėmis, Šventosios Komunijos šventimu ir bendruomenės dalyvavimu.
Skirtumai
- Teologinis akcentas: LSB pabrėžia griežtą ištikimybę Šventajam Raštui ir liuteronų konfesijoms, atspindėdama LCMS konservatyvumą. ELW labiau akcentuoja socialinį teisingumą ir įtrauktį, atspindėdama ELCA liberalesnę laikyseną.
- Lankstumas: ELW leidžia daugiau vietos pritaikymui, o LSB laikosi tradicinės struktūros.
- Diakonų ordinacija: ELW apima diakonų ordinaciją, kuri yra svarbi ELCA tarnystės dalis, tuo tarpu LSB orientuojasi tik į pastorius.
Santuokos priesaikos
Santuoka liuteronų tradicijoje laikoma Dievo dovana, šventu sandoru, kuriame du žmonės įsipareigoja vienas kitam ir Dievui. Santuokos apeigos yra pamaldos, kuriose pabrėžiama Dievo buvimas, meilė ir ištikimybė. Abi apeigynų knygos siūlo santuokos priesaikų šablonus, tačiau leidžia poroms jas pritaikyti, konsultuojantis su pastoriumi.
Santuokos priesaikos Lutheran Service Book (LSB)
LSB santuokos apeigos yra tradicinės, pabrėžiančios santuoką kaip Dievo įsteigtą instituciją, atspindinčią Kristaus ir Bažnyčios vienybę (Ef 5, 22–33). Apeigos apima procesiją, Šventojo Rašto skaitymus, pamokslą, priesaikas, žiedų mainus, palaiminimą ir dažnai Šventąją Komuniją.
Pagrindinės LSB santuokos priesaikos:
Jaunikis/nuotaka:
Aš, [vardas], imu tave, [vardas], būti mano teisėta žmona/vyru, turėti ir laikyti nuo šios dienos, geresniais ir blogesniais laikais, turte ir skurde, sveikatoje ir ligoje, mylėti ir branginti, kol mirtis mus išskirs, pagal Dievo šventąją valią; ir aš tau prisiekiu savo ištikimybę.
Papildoma formulė (pasirinktinai):
Aš, [vardas], imu tave, [vardas], būti mano žmona/vyru. Prisiekiu prieš Dievą ir šiuos liudininkus būti tau ištikimu vyru/žmona, dalintis su tavimi turte ir skurde, džiaugsme ir liūdesy, sveikatoje ir ligoje. Pažadu tau atleisti ir stiprinti tave, kad kartu galėtume tarnauti Dievui ir vienas kitam, kol abu gyvensime.
LSB pabrėžia santuokos kaip „ištikimybės sandoros“ svarbą, vengiant pernelyg ambicingų pažadų, tokių kaip „amžinai“ ar „visada“, kad priesaikos būtų realistiškos ir pagrįstos krikščioniška ištikimybe.
Santuokos priesaikos Evangelical Lutheran Worship (ELW)
ELW santuokos apeigos yra lankstesnės, leidžiančios poroms pritaikyti priesaikas pagal savo santykius ir bendruomenės tradicijas. Apeigos pabrėžia santuoką kaip Dievo dovaną, šventinamą Kristaus buvimu, remiantis vestuvių Kanos mieste įvaizdžiu (Jn 2, 1–11). ELW siūlo keletą priesaikų variantų, kurie gali būti pritaikyti.
Pagrindinės ELW santuokos priesaikos:
Jaunikis/nuotaka:
Aš, [vardas], imu tave, [vardas], būti mano žmona/vyru, turėti ir laikyti nuo šios dienos, džiaugsme ir liūdesy, turte ir skurde, sveikatoje ir ligoje, mylėti ir branginti, kol mirtis mus išskirs, pagal Dievo šventąją valią. Tai mano iškilmingas įžadas.
Kitas variantas:
Dievo ir šios bendruomenės akivaizdoje, aš, [vardas], imu tave, [vardas], būti mano žmona/vyru; turėti ir laikyti nuo šios dienos, džiaugsme ir liūdesy, turte ir skurde, sveikatoje ir ligoje, mylėti ir branginti, kol abu gyvensime. Tai mano iškilmingas įžadas.
ELW skatina poras personalizuoti priesaikas, kad jos atspindėtų jų tikėjimą ir santykius, tačiau išlaiko teologinį akcentą – santuoka yra Dievo palaimintas sandoras, stiprinamas bendruomenės malda.
Skirtumai
- Struktūra: LSB santuokos apeigos yra formalesnės, su griežtesne struktūra, o ELW leidžia daugiau kūrybiškumo ir pritaikymo.
- Teologinis akcentas: LSB akcentuoja santuoką kaip šventą Dievo instituciją, pabrėždama tradicines roles. ELW labiau pabrėžia lygybę, meilę ir bendruomenės palaikymą.
- Kalba: ELW priesaikos dažnai naudoja įtraukesnę kalbą, vengdama lyčių stereotipų, o LSB išlaiko tradicines formuluotes.
Abiem apeigynams būdingas liuteronų teologijos pagrindas, pabrėžiantis:
- Dievo malonę: Ordinacija ir santuoka laikomos Dievo dovanomis, stiprinamomis Jo malonės.
- Sandoros svarbą: Tiek ordinacijos, tiek santuokos priesaikos atspindi sandoros teologiją – įsipareigojimą Dievui ir bendruomenei.
- Kristaus buvimą: Santuokos apeigose pabrėžiamas Kristaus dalyvavimas (pvz., Kanos vestuvės), o ordinacijoje – Šventosios Dvasios dovana.
- Bendruomenės vaidmenį: Abi apeigos vyksta bendruomenės akivaizdoje, pabrėžiant jos maldą ir palaikymą.
Istorijos
- Ordinacija ELCA bendruomenėje. 2019 m. ELCA šventė 50 metų moterų ordinacijos jubiliejų, pabrėždama įtrauktį, kurią skatina ELW. Pavyzdžiui, per ordinacijos apeigas Čikagos ELCA sinode, kandidatai buvo raginami prisiekti tarnauti „vargšams ir engiamiems“, atspindint ELW socialinio teisingumo akcentą.
- Santuoka LCMS bendruomenėje. 2020 m. vienoje Misūrio Sinodo parapijoje pora pasirinko tradicines LSB priesaikas, papildydama jas asmeniniu įžadu „kartu augti Kristaus meilėje“. Pastorius, remdamasis LSB, pabrėžė santuoką kaip „Kristaus ir Bažnyčios atspindį“, cituodamas Ef 5, 25.
- Santuokos atnaujinimas. ELW Occasional Services for the Assembly siūlo santuokos įžadų atnaujinimo apeigas, kurios dažnai naudojamos jubiliejų proga. Pavyzdžiui, pora, šventusi 25-erių metų sukaktį, pasirinko ELW priesaikas: „Iš naujo įsipareigoju mylėti ir branginti tave, kaip pažadėjau prieš Dievą.“
Ar apeigos vis dar naudojamos?
Tiek LSB, tiek ELW išlieka pagrindiniais apeigynais savo bendruomenėse:
- LSB plačiai naudojamas LCMS parapijose JAV ir kitose šalyse, ypač konservatyviose bendruomenėse. Kai kurios parapijos vis dar naudoja senesnius apeigynus (Lutheran Worship ar The Lutheran Hymnal), tačiau LSB yra dominuojantis.
- ELW yra standartinis ELCA apeigynas, naudojamas pamaldoms, sakramentams ir apeigoms. Atnaujintos ordinacijos apeigos (2020 m.) rodo ELCA įsipareigojimą pritaikyti liturgiją šiuolaikiniams poreikiams.
Abiejų apeigynų lankstumas leidžia juos naudoti įvairiuose kontekstuose, nuo tradicinių bažnyčių iki šiuolaikinių bendruomenių. Pavyzdžiui, Vilniaus liuteronų parapijoje, priklausančioje Lietuvos Evangeliškajai Liuteronų Bažnyčiai, naudojamos adaptuotos ELW apeigos, pritaikytos lietuvių kalbai ir kultūrai.
Lutheran Service Book ir Evangelical Lutheran Worship yra esminiai liuteronų liturginio gyvenimo vadovai, atspindintys skirtingas LCMS ir ELCA teologines perspektyvas. Ordinacijos priesaikos pabrėžia tarnystės atsakomybę, ištikimybę Raštui ir bendruomenės vadovavimą, o santuokos priesaikos išreiškia meilės, ištikimybės ir Dievo palaimos sandorą. LSB išlaiko konservatyvią, tradicinę liniją, o ELW siūlo modernesnį, įtraukų požiūrį. Abu apeigynai tebėra gyvi, įkvepiantys liuteronų bendruomenes vis