Secretum Omega yra tariamas slaptas Vatikano dokumentas, apie kurį XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje pradėta kalbėti kaip apie įrodymą, esą Vatikanas vykdė tyrimus dėl nežemiško gyvenimo. Šis dokumentas, kurio egzistavimas niekada nebuvo oficialiai patvirtintas, tapo populiariu sąmokslo teorijų ir ufologijos objektu. Teigiama, kad jis susijęs su Vatikano žvalgybos tarnyba (Servizio Informazione del Vaticano, SIV) ir slaptu projektu, skirtu stebėti tariamą „Planetą X“ arba Nibiru.
Secretum Omega pirmą kartą viešai buvo paminėtas 2000-aisiais per Italijos žurnalisto Cristoforo Barbato tyrimus. Barbato, dirbęs Romoje žurnalo „Stargate“ redaktoriumi, teigė gavęs informaciją iš anoniminio šaltinio, prisistačiusio kaip Vatikano jėzuitų ordino narys, dirbantis SIV. Šis šaltinis, vadinamas „Jėzuitu“, esą atskleidė Barbato detales apie slaptą Vatikano projektą, pavadintą Secretum Omega, kuris buvo aukščiausio lygio slaptumo kategorija, prilygstanti NATO „Cosmic Top Secret“ klasifikacijai.
Pasak Barbato, Secretum Omega buvo inicijuotas XX a. 5-ajame dešimtmetyje, kai Vatikanas, bendradarbiaudamas su JAV vyriausybe, pradėjo tyrinėti nežemišką gyvenimą ir galimus astronominius reiškinius, tokius kaip „Planeta X“. Teigiama, kad projektas buvo susijęs su susitikimais tarp Vatikano pareigūnų, įskaitant popiežių Pijų XII, ir nežemiškų būtybių atstovų. Šių susitikimų metu esą buvo aptarta artėjanti planeta, galinti kelti grėsmę Žemei.
Barbato teigė, kad 2005 m. jis gavo vaizdo įrašą, vadinamą „Jėzuitų filmu“ (Jesuit Footage), kuriame matomas objektas, identifikuotas kaip „Planeta X“. Šis įrašas, anot jo, buvo padarytas naudojant slaptai NASA paleistą infraraudonųjų spindulių kamerą, skirtą stebėti anomalinius dangaus kūnus.
Secretum Omega turinys, remiantis Barbato ir kitų ufologų teiginiais, apima šias pagrindines temas:
- Nežemiško gyvenimo tyrimai: Dokumente esą aprašomi Vatikano kontaktai su nežemiškomis civilizacijomis, įskaitant susitikimus JAV teritorijoje ir Vatikano soduose. Teigiama, kad šie susitikimai vyko dalyvaujant popiežiui Pijui XII ir kitiems aukštiems pareigūnams.
- Planeta X arba Nibiru: Secretum Omega neva detalizuoja Vatikano žinias apie didelę planetą, esančią už Neptūno orbitos, kuri artėja prie Saulės sistemos. Ši planeta, vadinama „Planeta X“, „Nibiru“ ar „Hercobulus“, esą yra gyvenama agresyvios nežemiškos rasės.
- Slaptumo lygiai: Dokumentas tariamai nustato trijų lygių slaptumo klasifikaciją: Secretum Omega III (mažiausiai detalus), Secretum Omega II ir Secretum Omega I (išsamiausias). Šie lygiai skirti riboti prieigą prie informacijos net Vatikano viduje.
- Bendradarbiavimas su NASA: Teigiama, kad Vatikanas, per SIV, bendradarbiavo su NASA, į orbitą paleisdamas specialią įrangą, skirtą stebėti anomalinius dangaus kūnus. Šis projektas esą buvo finansuojamas slaptai ir turėjo kodinį pavadinimą Secretum Omega.
- Ryšys su Fatimos apsireiškimais: Barbato teigė, kad Secretum Omega siejasi su Fatimos trečiąja paslaptimi (1917 m.), kuri esą apima informaciją apie nežemišką gyvenimą ir galimus apokaliptinius įvykius, susijusius su „Planeta X“.
Tariamas Secretum Omega tikslas, remiantis šalininkų teiginiais, buvo:
- Pasiruošimas globaliems pokyčiams: Vatikanas esą siekė slaptai rinkti informaciją apie nežemišką gyvenimą ir artėjančią planetą, kad pasiruoštų galimiems klimato, politiniams ar apokaliptiniams įvykiams, galintiems paveikti žmoniją.
- Informacijos kontrolė: Aukščiausio lygio slaptumas neva buvo būtinas, kad būtų išvengta panikos visuomenėje ir išlaikyta Bažnyčios autoritetas, jei nežemiško gyvenimo egzistavimas būtų patvirtintas.
- Bendradarbiavimas su pasaulio galiomis: Teigiama, kad Vatikanas, bendradarbiaudamas su JAV ir kitomis šalimis, siekė koordinuoti veiksmus, susijusius su nežemiškos grėsmės analize, įskaitant karinius ir mokslinius aspektus.
Secretum Omega niekada nebuvo oficialiai patvirtintas Vatikano, o jo egzistavimas laikomas spekuliacija. Vatikano pareigūnai, įskaitant archyvų prefektą, ne kartą paneigė, kad Vatikano Apaštališkajame Archyve (Archivum Secretum Apostolicum Vaticanum) yra dokumentų, susijusių su nežemišku gyvenimu. Pavyzdžiui, 2024 m. archyvo pareigūnas pareiškė, kad mokslininkai, ieškantys tokių dokumentų, „turėtų būti atkalbėti nuo bergždžių ir neproduktyvių bandymų“ Vatikano archyve.
Nepaisant to, Secretum Omega tapo populiariu objektu sąmokslo teorijose ir ufologijoje dėl šių priežasčių:
- Viešasis susidomėjimas: Dokumentas, nors ir nepatvirtintas, atitinka visuomenės susižavėjimą nežemišku gyvenimu ir Vatikano paslaptingumu. Tokios temos kaip Fatimos paslaptis ir tariami Vatikano kontaktai su ateiviais kursto spekuliacijas.
- Jėzuitų vaidmuo: Jėzuitų ordino, kuris dažnai siejamas su mokslu ir intelektualumu, įtraukimas į istoriją suteikė jai papildomo patikimumo tarp sąmokslo teorijų šalininkų.
- Barbato tyrimų poveikis: Cristoforo Barbato publikacijos ir interviu, ypač jo straipsniai žurnaluose „UFO Notiziario“ ir „Dossier Alieni“, paskatino diskusijas apie Vatikano roles nežemiškų tyrimų kontekste. Jo teiginiai apie „Jėzuitų filmą“ ir SIV egzistavimą išlieka pagrindiniu informacijos šaltiniu.
- Vatikano pozicija: Nors Vatikanas oficialiai neigia tokius dokumentus, kai kurie Bažnyčios pareigūnai, pavyzdžiui, jėzuitas Jose Funes, 2008 m. teigė, kad nežemiško gyvenimo galimybė neprieštarauja krikščionių tikėjimui. Tai suteikė pagrindo spekuliacijoms apie Bažnyčios atvirumą šiai temai.
Kritika ir abejonės
Skeptikai ir mokslininkai atmeta Secretum Omega kaip nepagrįstą sąmokslo teoriją dėl šių priežasčių:
- Įrodymų trūkumas: Nėra jokių materialių įrodymų, patvirtinančių dokumento egzistavimą. Barbato pateiktas „Jėzuitų filmas“ ir kiti vaizdai buvo kritikuojami kaip neautentiški arba neįtikinami.
- Vatikano archyvo pobūdis: Vatikano Apaštališkasis Archyvas, anksčiau vadintas „Slaptuoju Archyvu“, iš tiesų yra popiežių asmeninių dokumentų saugykla, o ne sensacingų paslapčių rinkinys. Terminas „secretum“ lotyniškai reiškia „asmeninis“, o ne „slaptas“, kaip dažnai klaidingai interpretuojama.
- SIV egzistavimo abejotinumas: Nors kai kurie šaltiniai, pavyzdžiui, knyga „Ratlines“ (Mark Aarons ir John Loftus), mini Vatikano žvalgybos struktūras, nėra įtikinamų įrodymų, kad SIV užsiėmė nežemiškais tyrimais.
- Mokslinis skepticizmas: Astronomai ir mokslininkai nepatvirtino „Planetos X“ ar Nibiru egzistavimo. NASA ir kitos agentūros neigia, kad tokia planeta artėja prie Saulės sistemos.
Secretum Omega išlieka intriguojančia, tačiau nepatvirtinta sąmokslo teorija, kuri sujungia Vatikano paslaptis, nežemiško gyvenimo paieškas ir apokaliptines pranašystes. Cristoforo Barbato tyrimai ir tariamo „Jėzuito“ atskleista informacija suteikė šiai istorijai populiarumo, tačiau trūksta konkrečių įrodymų, patvirtinančių dokumento egzistavimą. Vatikano neigimas ir mokslinis skepticizmas rodo, kad Secretum Omega greičiausiai yra šiuolaikinis mitas, atspindintis visuomenės susižavėjimą nežinomybe. Nepaisant to, jis skatina diskusijas apie Bažnyčios vaidmenį moksle ir galimus nežemiškus kontaktus, išliekdamas ufologijos ir popkultūros dalimi.