Timotis Keleris (Timothy J. Keller, 1950–2023) buvo amerikiečių pastorius, teologas ir krikščionių apologetas, plačiai žinomas dėl savo aiškaus, intelektualaus ir prieinamo požiūrio į krikščionybės gynimą. Kaip Redeemer Presbyterian Church Niujorke įkūrėjas, jis tapo vienu įtakingiausių šiuolaikinių krikščionių autorių, dažnai lyginamas su C.S. Lewisu dėl savo gebėjimo dialoguoti su skeptikais ir tikinčiaisiais.
Timotis Keleris gimė 1950 m. Pensilvanijoje, JAV. Jis studijavo Bucknell universitete, Gordon-Conwell teologijos seminarijoje ir Westminster teologijos seminarijoje, kur įgijo teologijos daktaro laipsnį. 1989 m. kartu su žmona Kathy įkūrė Redeemer Presbyterian Church Manhatane, Niujorke, kuri tapo neįprastai populiari tarp jaunų, urbanizuotų profesionalų, skeptikų ir netradicinių tikinčiųjų. Bažnyčia, pradėjusi nuo kelių dešimčių narių, išaugo iki beveik 6000 reguliarių lankytojų, o Kelerio pamokslai pritraukė tūkstančius dėl jų intelektualumo, kultūrinio jautrumo ir biblinio pagrįstumo.
Keleris buvo ne tik pastorius, bet ir produktyvus autorius, kurio knygos, tokios kaip The Reason for God, The Prodigal God ir Making Sense of God, tapo bestseleriais. Jo darbai išsiskiria tuo, kad jie skirti ne tik tikintiesiems, bet ir skeptikams, agnostikams bei ateistams, siekiant parodyti, kad krikščionybė yra racionaliai pagrįsta ir kultūriškai aktuali. Keleris mirė 2023 m. po kovos su kasos vėžiu, palikdamas reikšmingą palikimą krikščionių apologetikoje.
Kelerio apologetika priskiriama klasikinei ir kultūrinei krypčiai. Jis naudojo filosofinius, literatūrinius ir istorinius argumentus, kad parodytų krikščionybės racionalumą, tačiau taip pat pabrėžė kultūrinį kontekstą, dialogą su šiuolaikine visuomene ir žmogaus egzistencinius poreikius. Jo metodas buvo pagrįstas trimis principais:
- Dialogas su skeptikais: Keleris gerbė skeptikų abejones, teigdamas, kad jos dažnai kyla iš alternatyvių tikėjimų, kuriuos reikia išnagrinėti.
- Kultūrinis jautrumas: Jis analizavo šiuolaikines idėjas, tokias kaip sekuliarizmas ar individualizmas, rodydamas, kaip krikščionybė atsako į šių idėjų trūkumus.
- Kristaus centralumas: Keleris pabrėžė, kad Jėzaus asmuo ir prisikėlimas yra krikščionybės pagrindas, o ne vien abstraktūs filosofiniai argumentai.
Jo knygos dažnai lyginamos su C.S. Lewiso Mere Christianity dėl prieinamo stiliaus ir gebėjimo suderinti intelektualumą su praktine teologija.
Pagrindinės Kelerio knygos
Keleris parašė daugiau nei 20 knygų, iš kurių svarbiausios yra:
- The Reason for God: Belief in an Age of Skepticism (2008, liet. Dievo pagrindimas: tikėjimas skeptikų amžiuje): Apologetinis darbas, atsakantis į dažniausius skeptikų klausimus apie krikščionybę.
- Making Sense of God: An Invitation to the Skeptical (2016, liet. Dievo prasmė: kvietimas skeptikams): Prequel prie The Reason for God, nagrinėjantis, kodėl religija išlieka aktuali sekuliariame pasaulyje.
- The Prodigal God (2008, liet. Palaidūnas Dievas): Biblinė palyginimo apie sūnų palaidūną analizė, pabrėžianti Dievo malonę.
- Prayer: Experiencing Awe and Intimacy with God (2014, liet. Malda: pagarba ir artumas su Dievu): Praktinis vadovas apie maldos reikšmę ir praktiką.
- Every Good Endeavor: Connecting Your Work to God’s Work (2012, liet. Kiekvienas geras darbas: savo darbo susiejimas su Dievo darbu): Krikščioniškas požiūris į darbą ir pašaukimą.
Jo knygos buvo išverstos į daugiau nei 20 kalbų, įskaitant lietuvių (Dievo pagrindimas), ir sulaukė pagyrimų už aiškumą, intelektualumą ir evangelistinį potencialą.
Dievo pagrindimas: tikėjimas skeptikų amžiuje apžvalga
Dievo pagrindimas: tikėjimas skeptikų amžiuje (originalus pavadinimas The Reason for God: Belief in an Age of Skepticism), išleista 2008 m., tapo New York Times bestseleriu ir 2008 m. buvo pripažinta metų knyga pagal World Magazine. Knyga parašyta kaip atsakas į „naujojo ateizmo“ bangą, kurią paskatino tokios knygos kaip Ričardo Daukins Dievo iliuzija (The God Delusion), Samo Harriso The End of Faith ir Christopherio Hitchenso God Is Not Great. Keleris siekė užpildyti spragą, siūlydamas prieinamą, bet intelektualiai tvirtą krikščionybės gynimą, skirtą tiek skeptikams, tiek tikintiesiems.
Knyga remiasi Kelerio patirtimi Redeemer bažnyčioje, kur jis susidūrė su įvairiais skeptikų klausimais, tokiais kaip: „Kodėl Dievas leidžia kančią?“, „Kaip mylintis Dievas gali siųsti žmones į pragarą?“ ar „Ar viena religija gali būti teisinga?“ Jis naudoja literatūrą, filosofiją, antropologiją ir realias pokalbių istorijas, kad parodytų, jog tikėjimas krikščioniškuoju Dievu yra racionalus ir pagrįstas.
Struktūra ir turinys
Knyga suskirstyta į dvi dalis:
- „Abejonės šuolis“ (The Leap of Doubt): Pirmoji dalis nagrinėja septynis dažniausius skeptikų prieštaravimus krikščionybei:
- Ar gali būti tik viena teisinga religija?
- Kodėl Dievas leidžia kančią ir blogį?
- Ar krikščionybė nėra atsilikusi ir ribojanti?
- Kaip mylintis Dievas gali siųsti žmones į pragarą?
- Ar mokslas nepaneigia religijos?
- Ar galima pažodžiui tikėti Biblija?
- Ar krikščionybė nėra smurto ir karų šaltinis?
- „Tikėjimo priežastys“ (The Reasons for Faith): Antroji dalis pateikia teigiamus argumentus už krikščionybę:
- Kosmologiniai ir teleologiniai Dievo egzistavimo įrodymai.
- Moralės argumento svarba: kodėl moralės pojūtis rodo Dievo egzistavimą.
- Jėzaus prisikėlimo istoriškumas kaip krikščionybės pagrindas.
- Krikščionybės unikalumas, pabrėžiant Dievo malonę per Kristų.
Pagrindinės idėjos
- Skepticizmo dekonstrukcija: Keleris teigia, kad visi turi tikėjimą – net skeptikai tiki tam tikromis prielaidomis (pvz., kad mokslas gali paaiškinti viską). Jis kviečia skeptikus išnagrinėti šių prielaidų pagrįstumą.
- Kančios problema: Keleris pripažįsta, kad blogio ir kančios problema yra sudėtinga, tačiau teigia: „Jei turite Dievą, kuris yra pakankamai didis, kad pyktumėte dėl kančių, turite Dievą, kuris yra pakankamai didis, kad turėtų gerų priežasčių jas leisti, kurių mes nežinome.“
- Krikščionybės racionalumas: Keleris remiasi tokiais mąstytojais kaip C.S. Lewis, Alvin Plantinga ir N.T. Wright, kad parodytų, jog krikščionybė yra intelektualiai pagrįsta.
- Pragaro koncepcija: Jis perinterpretuoja pragarą kaip „sielos trajektoriją, gyvenančią savanaudišką, egocentrišką gyvenimą, kuris tęsiasi amžinai“, o ne vien kaip fizinę bausmę.
Reikšmė ir poveikis
Dievo pagrindimas sulaukė pagyrimų už prieinamumą ir intelektualumą. The Washington Post pavadino ją „tvirtu, prieinamu argumentu už pagrįstą religinį tikėjimą“, o Publishers Weekly – „intelektualiai įtikinamu Dievo egzistavimo pagrįstinumu“. Knyga buvo ypač populiari tarp jaunų, urbanizuotų skaitytojų, ieškančių atsakymų į tikėjimo klausimus sekuliarioje aplinkoje.
Tačiau knyga sulaukė ir kritikos. Kai kurie skeptikai, pvz., apžvalgininkai Goodreads, teigė, kad Kelerio argumentai apie evoliuciją (vos 2,5 puslapio) yra silpni, nes jis ragina pirmiausia priimti tikėjimą, o tik paskui vertinti mokslą. Kiti, kaip Reddit vartotojai, kritikavo Kelerį už tai, kad jis neaptaria galimybės, jog visos religijos gali būti klaidingos, o ne tik viena teisinga.
Lietuvos kontekste knyga (Dievo pagrindimas) yra žinoma tarp krikščionių bendruomenių ir teologijos studentų, tačiau platesnėje visuomenėje jos poveikis ribotas dėl sekuliarios kultūros dominavimo. Vis dėlto ji naudojama kaip evangelizacijos ir diskusijų įrankis.
Citatos
- „Visos abejonės, kad ir kokios skeptiškos ar ciniškos jos atrodytų, iš tikrųjų yra alternatyvių tikėjimų rinkinys.“
- „Jei atmesite tikėjimą Dievu, blogio problema netaps lengvesnė – ji tik dar labiau komplikuosis.“
- „Religija yra įsitikinimų rinkinys, paaiškinantis, kas yra gyvenimas, kas esame ir ką žmonės turėtų daryti su savo laiku.“
- „Negalite žinoti, kad jokia religija neturi visos tiesos, nebent patys turėtumėte aukštesnį dvasinės realybės pažinimą, kurio, kaip teigiate, nėra.“
Kelerio darbai, ypač Dievo pagrindimas, išlieka aktualūs šiuolaikiniame pasaulyje, kur susiduria sekuliarizmas ir religinis atgimimas. Socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip X, knyga minima kaip įrankis dialogui su skeptikais, o Kelerio pamokslai ir citatos dažnai dalijamasi krikščionių bendruomenėse. Jo požiūris į apologetiką įkvepia naujos kartos teologus, tokius kaip Gintaras Sungaila Lietuvoje, kurie siekia derinti tikėjimą su šiuolaikine kultūra.
Kelerio knygos taip pat naudojamos švietime – pavyzdžiui, The Reason for God turi studijų vadovą ir DVD, skirtus grupinėms diskusijoms bažnyčiose. Jos poveikis matomas ir globaliai, nes knyga išversta į daugelį kalbų, įskaitant arabų, kinų, prancūzų ir lietuvių.