Šešiapirštis žmogus milžinas, bevardis karys, minimas 2 Samuelio 21:20, yra intriguojanti figūra Senojo Testamento milžinų tradicijoje. Aprašytas kaip „rafaimų palikuonis“ iš Gato, filistinų miesto, jis išsiskiria neįprasta fizine anomalija – turėjo po šešis pirštus ant rankų ir kojų. Ši detalė pabrėžia jo milžinišką ir beveik antgamtinę prigimtį, siejamą su kitais Gato milžinais, tokiais kaip Goliatas ar Išbi-Benobas. Jo istorija, nors trumpa, atskleidžia filistinų karinę galią ir izraelitų pergalės reikšmę.
Citata (2 Samuelio 21:20–21):
„Dar buvo kitas mūšis Gato mieste. Ten buvo aukštas žmogus, turėjęs po šešis pirštus ant rankų ir kojų, iš viso dvidešimt keturis; jis taip pat buvo rafaimų palikuonis. Kai jis įžeidinėjo Izraelį, Jonatanas, Šimėjos, Dovydo brolio, sūnus, jį užmušė.“
Biblijoje šis milžinas pasirodo per karą tarp izraelitų ir filistinų. Jis buvo nugalėtas Jonatano, Dovydo sūnėno, kas pabrėžia izraelitų drąsą ir Dievo pagalbos svarbą. Jo šešiapirštė savybė galėjo būti ne tik fizinis bruožas, bet ir mitologinis simbolis, sustiprinantis jo kaip bauginančios figūros įvaizdį. Senovės Artimųjų Rytų kultūrose anomalijos dažnai siejamos su dieviškumu ar išskirtinumu, todėl milžino bruožai galėjo kelti pagarbią baimę.
Gatas, kaip milžinų centras, siejamas su Anakimų palikuonimis (Jozua 11:22), o rafaimų ryšys rodo galimą sąsają su nefilimais (Pradžios 6:4). Šešiapirštis milžinas, nors ir bevardis, papildo šią tradiciją, iliustruodamas, kad net neįprasti priešai buvo įveikiami. Archeologiškai Gato griuvėsiai patvirtina filistinų karinę kultūrą, galimai įkvėpusią tokias legendas.
Jo nugalėjimas simbolizuoja izraelitų triumfą prieš filistinų grėsmę. Šešiapirščio milžino istorija, nors lakoniška, išlieka kaip priminimas, kad tikėjimas gali įveikti net keisčiausius iššūkius, o jo legenda kviečia tyrinėti senovės mitologijos ir istorijos sankirtą.