Nojus

Nojus (hebrajiškai Noach, נֹחַ) – vienas žymiausių Senajame Testamente minimų žmonių, žmogus, kuris per Dievo siųstą tvaną išgelbėjo žmoniją ir gyvūnus. Jo vardas reiškia „ramybė“ arba „poilsis“.

Pagal Pradžios knygą, Nojus buvo Lamecho sūnus, kilęs iš Seto giminės, Adomo palikuonis per jo trečiąjį sūnų. Jo pilnas vardas Biblijoje nėra pateikiamas – jis visur vadinamas tiesiog Nojus.

Kai žmonių nedorybės žemėje pasiekė ribą, Dievas nusprendė siųsti tvaną, kad sunaikintų blogį, tačiau Nojų pasirinko dėl jo teisumo:

“Nojus buvo teisus žmogus, nepriekaištingas tarp savo amžininkų. Jis ėjo su Dievu.” (Pr 6, 9)

Arkos statyba ir tvano istorija

Dievas nurodė Nojui pastatyti arką – didžiulį medinį laivą. Į ją jis turėjo surinkti savo šeimą ir po porą kiekvienos gyvūnų rūšies. Kai tvanas užliejo visą žemę, Nojus, jo žmona, trys sūnūs (Semas, Chamas ir Jafetas) bei jų žmonos liko gyvi.

Po 40 dienų ir naktų lietaus vanduo ėmė slūgti. Arkai sustojus ant Ararato kalno, Dievas sudarė sandorą su Nojumi ir visais gyvais padarais, pažadėdamas daugiau niekada nesiųsti tokio sunaikinimo. Vaivorykštė tapo šios sandoros ženklu (Pr 9, 12–17).

Nojus tapo pirmuoju vynuogyno augintoju:

“Nojus pradėjo dirbti žemę ir įveisė vynuogyną. Paragavęs vyno, jis apsvaigo ir nuogas atsigulė savo palapinėje.” (Pr 9, 20–21)

Kai jo sūnus Chamas pamatė tėvo nuogumą, apie tai pasakė broliams. Semo ir Jafeto reakcija buvo pagarbi: jie apsigaubę drabužį uždengė tėvą, atsisukę nugara, kad nematytų jo nuogybės.

Šis epizodas turi kelias reikšmes:

  • Žmogiškumas: net teisusis Nojus, išgelbėjęs žmoniją, nebuvo be prigimties silpnumų.
  • Pagarbos pamoka: Semas ir Jafetas parodė, kaip reikia gerbti savo tėvų orumą.
  • Pranašystė: Nojus vėliau ištarė prakeikimą Chamo sūnui Kanaanitui, kas vėliau paaiškino Izraelio ir Kanaano tautų santykius.

Nojaus asmuo svarbus judėjų, krikščionių ir islamo tradicijose:

  • Judėjų tikėjime jis laikomas visos žmonijos tėvu po tvano.
  • Krikščionybėje Nojus simbolizuoja išgelbėjimą per tikėjimą. Arka laikoma išankstiniu Bažnyčios simboliu, kurioje žmogus randa išsigelbėjimą.
  • Islame Nojus (Nuh) yra vienas iš pranašų, skelbęs žmonėms atsigręžti į Dievą.

Nojus mokė, kad teisumas ir klusnumas Dievui gali išgelbėti ne tik žmogų, bet ir visą jo šeimą. Jo apsvaigimo istorija primena, kad net šventi žmonės nėra be silpnybių, tačiau Dievas vertina ištikimybę, ne tobulumą.