11 000 mergelių legenda yra viena įdomiausių ir paslaptingiausių krikščioniškosios tradicijos istorijų, susijusi su šventąja Uršule ir jos palydovėmis. Ši legenda, kilusi viduramžiais, pasakoja apie jauną krikščionę mergelę, kuri kartu su tūkstančiais kitų mergelių buvo nužudyta dėl savo tikėjimo. Nors istorija apipinta mitais ir perdėjimais, ji turėjo didelę įtaką krikščionių kultūrai, ypač Kelne, Vokietijoje.
Tikrų istorinių žinių apie šv. Uršulę yra labai nedaug, todėl jos gyvenimas dažniausiai aprašomas remiantis IX–X a. legendomis. Pagal tradiciją:
- Gimimas ir kilmė: Uršulė buvo krikščionių Britanijos karaliaus dukra, gyvenusi IV a. (tikslus laikotarpis nežinomas). Ji garsėjo grožiu, išmintimi ir tvirtu krikščionišku tikėjimu.
- Legenda: Pasakojama, kad Uršulė buvo sužadėta su pagonių kunigaikščiu, tačiau ji atsisakė tekėti, nes norėjo išsaugoti savo skaistumą ir tikėjimą. Ji paprašė trejų metų atidėjimo ir kartu su 11 000 mergelių (arba mažesne grupe, pagal ankstesnes versijas) išvyko į piligriminę kelionę į Romą. Grįždamos jos buvo užpultos hunų Kelne ir nužudytos dėl savo krikščioniško tikėjimo.
11 000 mergelių skaičiaus kilmė
Skaičius „11 000“ atsirado dėl rašytinio nesusipratimo. IX a. kalendoriuose minima, kad Uršulės kankinių grupė galėjo būti sudaryta iš 5, 8 ar 11 mergelių. Vėliau, X a., dokumentuose atsirado skaičius „11 000“, kuris greičiausiai kilo dėl neteisingai perskaitytos romėniškos santrumpos XIMV. Ši santrumpa galėjo reikšti undecim martyres virgines (11 mergelių kankinių), tačiau buvo interpretuota kaip undecim milia virginum (11 000 mergelių). Šis netikslumas tapo pagrindu legendos išplėtojimui.
Be to, Kelno katedroje saugomi kankinių kaulai, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė skirtingų amžių žmonėms, įskaitant vyrus ir vaikus. Tai dar labiau patvirtina, kad 11 000 mergelių skaičius yra simbolinis, o ne istorinis.
Uršulės ir jos palydovių kankinystė siejama su IV a., galimai imperatoriaus Maksimijano laikais, kai krikščionys buvo persekiojami Romos imperijoje. Legenda taip pat mini, kad mergelės buvo atverstos į krikščionybę Kelne garsaus Tebų legiono kario Mauricijaus.
Archeologiniai radiniai Kelne sustiprino legendos populiarumą. IV a. įrašas, rastas Šv. Uršulės bažnyčioje, mini vietinių mergelių kankinių garbei atstatytą bažnyčią, tačiau jame nenurodomas nei mergelių skaičius, nei vardai. Šis įrašas tapo pagrindu vėlesnėms interpretacijoms.
Pagal populiariausią legendos versiją:
- Uršulė, būdama krikščionė, atsisakė tekėti už pagonio kunigaikščio.
- Ji išvyko į piligriminę kelionę į Romą kartu su savo palydovėmis, kurios buvo taip pat krikščionės mergelės.
- Grįždamos per Kelną, jos buvo užpultos hunų (arba kitų pagonių), kurie reikalavo, kad mergelės atsižadėtų tikėjimo.
- Uršulė ir jos palydovės pasirinko mirtį, o ne tikėjimo išdavystę, ir buvo nužudytos.
- Jų kankinystė tapo krikščioniškojo tikėjimo ir skaistumo simboliu.
Ši istorija buvo ypač populiari viduramžiais, kai kankinystės ir skaistumo idealai buvo labai vertinami krikščionių bendruomenėse.
Uršulės ir jos palydovių kultas ypač išplito Kelne, kur Šv. Uršulės bažnyčia tapo svarbia piligrimystės vieta. Viduramžiais buvo manoma, kad bažnyčioje saugomi šventųjų kankinių kaulai turi stebuklingų galių.
- Bažnyčia ir relikvijos: Kelno Šv. Uršulės bažnyčioje yra „Auksinė kamera“ – speciali patalpa, kurioje eksponuojami kaulai, laikomi šventųjų relikvijomis. Nors vėlesni tyrimai parodė, kad kaulai priklauso skirtingų laikotarpių žmonėms, jie vis tiek traukia piligrimus.
- Atminimo diena: Katalikų bažnyčia šv. Uršulę ir jos palydoves mini spalio 21 d.
Uršulės kultas taip pat paskatino vienuolynų ir mokyklų, pavadintų jos vardu, steigimą. Pavyzdžiui, uršuliečių vienuolynai, įkurti šv. Angelos Merici XVI a., yra tiesiogiai susiję su šv. Uršulės atminimu.
11 000 mergelių legenda turi kelias svarbias temas:
- Tikėjimo tvirtumas: Uršulė ir jos palydovės simbolizuoja nepalaužiamą krikščionišką tikėjimą, pasirenkant mirtį, o ne tikėjimo išdavystę.
- Skaistumo idealas: Mergelių įvaizdis pabrėžia skaistumo ir atsidavimo Dievui svarbą, kuri buvo ypač akcentuojama viduramžių krikščionybėje.
- Bendruomeniškumas: Didelis mergelių skaičius (net jei jis simbolinis) pabrėžia krikščionių bendruomenės vienybę ir solidarumą.
Legenda taip pat atspindi viduramžių tendenciją hiperbolizuoti istorijas, siekiant sustiprinti jų emocinį ir dvasinį poveikį. 11 000 skaičius, nors ir netikslus, suteikė istorijai epinį mastą, padariusį ją įsimintiną.
Įdomios detalės ir faktai
- Christopherio Columbus įtaka: 1493 m. Kristupas Kolumbas Mergelių salas Karibų jūroje pavadino Santa Úrsula y las Once Mil Vírgenes (Šv. Uršulė ir 11 000 mergelių), pagerbdamas šią legendą. Dabar šios salos žinomos kaip JAV ir Britų Mergelių salos.
- Kaulų paslaptis: Kelno katedroje saugomi kaulai, laikomi šventųjų relikvijomis, buvo tiriami XIX–XX a. Paaiškėjo, kad tarp jų yra ne tik moterų, bet ir vyrų bei vaikų kaulai, datuojami skirtingais laikotarpiais. Tai rodo, kad legenda galėjo būti sukurta siekiant paaiškinti didelį kaulų kiekį, rastą Kelne.
- Kultūrinė įtaka: Uršulės legenda įkvėpė daugybę meno kūrinių, įskaitant paveikslus, skulptūras ir literatūros kūrinius. Pavyzdžiui, italų dailininkas Caravaggio nutapė „Šv. Uršulės kankinystę“ (1610 m.), vaizduojančią jos mirtį.
Nors legenda yra įkvepianti, istorikai sutaria, kad ji nėra istoriškai tiksli. Pagrindiniai kritikos punktai:
- Skaičiaus perdėjimas: 11 000 mergelių skaičius yra akivaizdus perdėjimas, kilęs dėl rašybos klaidos.
- Trūksta šaltinių: Nėra jokių patikimų IV a. šaltinių, patvirtinančių Uršulės ar jos palydovių egzistavimą.
- Simbolinis pobūdis: Legenda greičiausiai buvo sukurta siekiant sustiprinti krikščionių tikėjimą ir Kelno, kaip šventojo miesto, statusą.
Nepaisant šių trūkumų, legenda išlieka svarbi kaip krikščioniškosios kultūros ir dvasingumo dalis.
11 000 mergelių legenda yra spalvinga ir simboliška istorija, atspindinti krikščionių tikėjimo, skaistumo ir kankinystės idealus. Nors šv. Uršulės ir jos palydovių istorija greičiausiai yra daugiau mitas nei tikrovė, ji turėjo didelę įtaką viduramžių Europai ir tebėra gyva Kelno piligrimystės tradicijose. Ši legenda moko apie tikėjimo stiprybę ir bendruomenės vienybę, o jos paslaptys ir toliau žavi tiek tikinčiuosius, tiek istorikus.