Kinų mitologijoje nėra griežtos ribos tarp dievų, dvasių ir žmonių. Čia dieviškumas – tai ne amžinas statusas, o pasiekiamas laipsnis. Daugelis dievų buvę žmonės, paaukštinti į dievybes už nuopelnus – karvedžiai, išminčiai ar net ištikimi valstiečiai. Ši tradicija sujungia taoistinius nemirtinguosius, budistinius bodhisatvas ir senuosius liaudies tikėjimus į vieną gyvą sistemą, kur dvasios dalyvauja žmonių gyvenime kaip nematomi kaimynai.
Dangiškoji biurokratija ir žemiškosios dvasios
Jade’aus Imperatorius valdo sudėtingą dievų hierarchiją, panašią į senovės Kinijos imperatoriškąjį dvarą. Po juo dirba šimtai specialistų dievų: Erlangas kovoja su demonais trijų akimis, Zao Shen fiksuoja šeimų nusikaltimus viryklėse, o Čeng Huang saugo miestus kaip dangaus meras. Net menkiausios veiklos turi savo globėją – yra dievas už durų skobulius, ryžių atmainas ir net už raudonuose vokuose esančius pinigus.
Gyvosios dvasios ir žmoniškasis jausmas
Guanyin, gailestingumo bodhisatva, verkia už žmonių kančias. Čang’e mėnulyje liūdi dėl savo išdavystės. Cai Shen, turto dievas, mėgsta saldumynus ir juokiasi iš žmonių, kurie per daug siekia turto. Šie dievai ne tik globoja – jie klysta, jaučia ir atsako į kvietimus. Kai mergina užsidegina smilkalą Guanyin šventykloje prašydama meilės, o verslininkas deda saldainį prie Cai Shen statulėlės – tai ne ritualas, o pokalbis su senu draugu.
Garbinimas be religijos
Komunistinė Kinija oficialiai neigia religiją, bet kasmet per Pavasario festivalį milijonai žmonių laiko budistus maldžius ir degina popierinius pinigus protėviams. Šventyklos yra ne tik maldos namai – čia žmonės rašo dievams prašymus dėl sveikatos, egzaminų ir net akcijų kursų. Taoistų šventikai gydo ligas smilkalų dūmais, o senosios raganos išvysto ateitį nuotakų arbata.
Kas čia stebina?
Ši sistema veikia be centrinės doktrinos. Turtuolis garbina budistinius bodhisatvas, valstietis aukoja taoistiniams dievams, o miesto jaunimas klauso astrologo, kuris skaičiuoja palankiausią dieną vestuvėms – ir visi jie yra teisūs. Kinų dievai – tai ne mitologija, o kultūros atmintis, įšalusioje laike nuo Han dinastijos iki šiandienos mobiliųjų telefonų ekranų.
Kinų dievai, nemirtingieji, dvasios
Bišia Juanjun (Bìxiá Yuánjūn) – kalnų ir gimdymo deivė, ypač garbinama šiaurės Kinijoje, ypač Taišanio kalne. Ji globoja moteris, vaikus ir teisingumą žemiškame gyvenime. Bišia – tai apsauga, kylanti iš žemės aukščio.
Caišen (Cáishén) – turtų ir sėkmės dievas, populiarus per Naujųjų metų šventes. Jo atvaizdai kabinami ant durų, jo vardas šaukiamas verslininkų. Caišen – tai vartai, pro kuriuos įeina auksas.
Čangė (Cháng’é) – mėnulio deivė, pabėgusi į dangų su nemirtingumo eliksyru, palikusi mylimąjį žemėje. Jos istorija – apie ilgesį, grožį ir vienatvę. Čangė – tai šviesa danguje, kuri žiūri, bet neliečia.
Cao Guojiu (Cáo Guójìu) – vienas iš Aštuonių nemirtingųjų, kilęs iš imperatoriškos giminės, atsisakęs prabangos ir tapęs dvasiniu ieškotoju. Jis nešioja lenteles kaip teisingumo simbolį. Cao Guojiu – tai kilmė, išgryninta per atsisakymą.
Čeng Huang (Chénghuáng) – miesto globėjas ir mirusiųjų teisėjas, kiekvienas miestas turi savo Čeng Huang dvasinį pareigūną. Jis saugo ribas tarp pasaulių ir tarp žmonių. Čeng Huang – tai siena, kuri šnabžda naktį.
Či Jou (Chīyóu) – mitinis karo demonas ir senovinis priešininkas Geltonajam imperatoriui. Jo galva iš geležies, o balsas – kaip audra. Či Jou – tai chaosas, iš kurio išmokstama tvarkos.
Dongwanggong (Dōngwánggōng) – Rytų dangaus karalius, mistinis nemirtingasis, dažnai minimas kartu su Vakarų karaliene (Xiwangmu). Jis saugo pusiausvyrą tarp dangaus polių. Dongwanggong – tai šaltas aušros balsas, kuris lygina viską.
Doumu (Dǒumǔ) – žvaigždžių motina, šiaurinio dangaus ir Didžiojo Grįžulo Rato deivė. Ji globoja sielas, nukreipia dvasinius kelius. Doumu – tai naktis, kurioje žiba dvasinis žemėlapis.
Erlang Šen (Èrláng Shén) – dangiškas karys, trečiosios akies turėtojas, galintis atskirti teisybę nuo melo. Jis kovojo su demonais, statė upes ir malšino potvynius. Erlangas – tai teisingumo žvilgsnis, kuris perskrodžia pasaulį.
Fuši (Fūxī) – vienas iš pirmųjų dieviškų valdovų, žmogaus kultūros kūrėjas, išradęs raštą ir aštuonias trigramas (bagua). Kartu su Nuwa jis formavo civilizacijos pradžią. Fuši – tai protas, kuris įžvelgė tvarką visatoje.
Gong Gong (Gònggōng) – chaotiška vandenų dievybė, susijusi su potvyniais, katastrofomis ir pasaulio išsiderinimu. Jis atsitrenkė į dangaus atramą ir sukėlė dangaus pasvirimą. Gong Gong – tai jėga, kuri primena: gamta nepakenčia arogancijos.
Guan Gong (Guān Gōng) – dievintas istorinis karvedys Guan Yu, garbinamas kaip ištikimybės, teisingumo ir apsaugos dvasia. Jo veidas raudonas, rankoje – ilgas kalavijas. Guan Gong – tai žmogus, tapęs moralės paminklu.
Guanin (Guānyīn) – gailestingumo ir užuojautos deivė, kinų Mahajanos budizmo širdis. Ji klauso kiekvieno šauksmo, nežiūrėdama į tikėjimą. Guanyin – tai švelnus veidas, kuris mato tavo skausmą net tada, kai jo nerodai.
Han Siangzi (Hán Xiāngzǐ) – vienas iš Aštuonių nemirtingųjų, muzikantas ir alchemikas, kuris išmoko groti sielai. Jis groja fleita, iš kurios kyla gėlės ir tylus džiaugsmas. Han Siangzi – tai garsas, kuris augina šviesą.
He Siangu (Hé Xiāngū) – vienintelė moteris tarp Aštuonių nemirtingųjų, jaunystės, tyrumo ir žolelių globėja. Ji dažnai vaizduojama su lotosu ir simbolizuoja dvasiškai išgrynintą moteriškumą. He Siangu – tai tylus žingsnis tarp gėlių ir debesų.
Hebo (Hébó) – Geltonosios upės dvasia, valdančioji upių energija, tiek dovanojanti gyvybę, tiek kelianti pavojų. Jam aukodavo žmones, vėliau – simbolines figūras. Hebo – tai srovė, kurios negali nei sulaikyti, nei pamiršti.
Hou Ji (Hòu Yì) – legendinis lankininkas, kuris nušovė devynias iš dešimties saulių, kad išgelbėtų pasaulį nuo karščio. Už tai prarado nemirtingumą, bet pelnė atmintį. Hou Ji – tai šaulys, kuris neša atvėsimą.
Huang Di (Huángdì) – Geltonasis imperatorius, mitinis Kinijos civilizacijos įkūrėjas, dažnai laikomas dievų įkvėptu valdovu. Jis išmokė žmones statyti, gydyti, kariauti ir rašyti. Huang Di – tai tvarka, kuri virsta valstybe.
Jade imperatorius (Yù Huáng) – dangaus karalius, visų dievų vyriausiasis valdovas liaudies religijoje ir daosizme. Jo sprendimai galutiniai, bet jis retai matomas – kalba per tarpininkus. Jade imperatorius – tai sostas virš debesų, iš kurio krinta įsakymai.
Janluo Wang (Yánluó Wáng) – mirties ir požemio karalius, teisėjas mirusiųjų sieloms. Jo veidas rimtas, bet jis mato viską, ką padarei gyvas. Janluo Wang – tai veidrodis, kuris nesugenda po mirties.
Jao Wang (Yàowáng) – medicinos dievas, dažnai tapatinamas su istorinėmis gydymo figūromis, tokiais kaip Bian Que. Jis saugo gydytojus ir ligonius, o taip pat baudžia nesąžiningą gydymą. Jao Wang – tai ranka, kuri gydo ne iš baimės, o iš žinojimo.
Jiutian Suanü (Jiǔtiān Xuánnǚ) – dangiškoji paslapties deivė, magijos ir karinės strategijos mokytoja. Ji perdavė ginklus ir išmintį legendiniams herojams. Jiutian Suanü – tai paslaptis, kurią gauni tik tada, kai jos neprašai.
Jue Lao (Yuè Lǎo) – meilės ir sielų ryšių dievas, jungiantis žmones raudonu nematomu siūlu. Jo mazgai sieja likimus dar prieš gimimą. Jue Lao – tai širdžių žvejys su rašytojo ranka.
Lan Caihe (Lán Cǎihé) – vienas iš Aštuonių nemirtingųjų, ekscentriškas, dvilytis ar neapibrėžtas, laisvas nuo pasaulio normų. Jis dainuoja, šoka, kalba prieštaringai – bet išlaisvina. Lan Caihe – tai dvasia, kuri neturi nei lyties, nei baimės.
Lei Gong (Léi Gōng) – griaustinio dievas, baudžiantis melą ir nusikaltimą. Jo būgnas sukelia perkūniją, o akis mato per stogus. Lei Gong – tai dangaus teisėjas, kuris kalba trenksmu.
Leizu (Léizǔ) – legendinė šilko atradėja, moteriška išminties ir kantrybės figūra. Ji išmoko žmones verpti kokoną į giją. Leizu – tai kūryba, kuri glosto pirštais.
Li Tiegua (Lǐ Tiěguǎi) – vienas iš Aštuonių nemirtingųjų, senas elgeta su geležiniu ramentu, bet turintis dvasinę galią. Jis pasirenka kūną, kuris atrodo silpnas, kad išbandytų pasaulį. Li Tiegua – tai stiprybė, kuri nesimato, kol neprireikia.
Long Wang (Lóng Wáng) – keturių jūrų drakonų karaliai, atsakingi už lietų, vandenis ir jų tvarką. Jie valdo orus, bet reikalauja pagarbos. Long Wang – tai galia, slypinti po bangomis.
Lu Dongbin (Lǚ Dòngbīn) – vienas žymiausių Aštuonių nemirtingųjų, išminčius ir kardo meistras. Jis kovoja su demonais, bet taip pat gydo ir moko. Lu Dongbin – tai išmintis, kuri turi peilį.
Mazu (Māzǔ) – jūrų deivė, sauganti žvejus ir jūrininkus, iškylusi iš paprastos mergaitės, kuri išgelbėjo savo šeimą. Ji garbinama visame Kinijos pakraštyje ir užsienio bendruomenėse. Mazu – tai motina, kuri gyvena horizonte.
Meng Po (Mèng Pō) – mirties pasaulio deivė, duodanti sieloms užmaršties sriubą, kad jos pamirštų praėjusį gyvenimą. Ji stovi paskutiniame slenksčio taške prieš atgimimą. Meng Po – tai ramybė, kuri uždengia akis.
Neža (Nézhā) – maištingas pusdievis, karys su ratų ratais po kojomis ir degančiu ragu. Jis gimė ypatingas, susidūrė su dievais ir visada ginčijasi su autoritetu. Neža – tai liepsna, kuri nenori būti užgesinta.
Nüba (Nǚbā) – sausrų deivė, atsirandanti kartu su stichinėmis nelaimėmis. Jos šokis sustabdo vėją ir lietų. Nüba – tai tuštuma, kuri stovi danguje.
Nuwa (Nǚwā) – viena svarbiausių kinų dievybių, sukūrusi žmoniją ir užlopiusi sudaužytą dangų. Ji vaizduojama su gyvatės kūnu, motinos veidu. Nuwa – tai ranka, kuri iš molio daro gyvenimą.
Pangu (Pángǔ) – pirmasis būtybė, padalijęs chaosą į dangų ir žemę, jo kūnas tapo pasaulio dalimis. Jo kvėpavimas virto vėju, akys – saule ir mėnuliu. Pangu – tai dievas, kuris tapo pačia žeme.
Sancin (Sānqīng) – Trys tyrieji, aukščiausiosios daosizmo dievybės, įkūnijančios kosminę energiją ir pasaulio struktūrą. Jie stovi virš visų kitų, bet retai pasirodo. Sancin – tai dvasinis karkasas, laikantis dangų.
Šenongas (Shénnóng) – mitinis žemdirbystės ir vaistų dievas, mokęs žmones sodinti, ragavęs šimtus augalų. Jis atrado arbatos naudą ir vaistų ribas. Šenongas – tai skonis, kuris virsta žiniomis.
Siwangmu (Xīwángmǔ) – Vakarų kalnų karalienė, nemirtingumo, paslapčių ir transformacijos deivė. Ji valdo persikų sodus, kurie žydi kas 3000 metų. Siwangmu – tai karalienė, kuri duoda amžinybę per tylą.
Tai Šang Lao Jun (Tàishàng Lǎojūn) – dieviškoji Laozi forma, viena iš aukščiausių daosizmo figūrų. Jis moko dėsnio be prievartos (wu wei) ir leidžia pasauliui tekėti. Tai Šang Lao Jun – tai išmintis, kuri nesiūlo, o leidžia.
Taisui (Tàisuì) – žvaigždžių ir metų valdovas, daosistinis ciklinio laiko princas. Jis gali būti palankus arba priešiškas pagal metų ženklus. Taisui – tai laikas, kuris atėjo pasikalbėti.
Taiyi Ženren (Tàiyǐ Zhēnrén) – nemirtingasis mokytojas ir dieviškas alchemikas, kartais laikomas Nežos globėju. Jo vardas reiškia „tikrasis iš Didžiojo Vienio“. Taiyi – tai dvasinis kelias, kuris niekada nesibaigia.
Tu Di Gong (Tǔdì Gōng) – vietovės dievas, kiekvieno kaimo ar rajono globėjas. Jis rūpinasi žeme, žmonėmis ir kasdieniu gyvenimu. Tu Di Gong – tai dvasia, kuri žino, kas vyksta prie tavo durų.
Wenčang (Wénchāng) – literatūros, mokslų ir egzaminų dievas, itin gerbiamas studentų ir rašytojų. Jo malonė lemia sėkmę moksle. Wenčang – tai žodis, kuris tampa pergamentu.
Žang Guolao (Zhāng Guǒlǎo) – vienas iš Aštuonių nemirtingųjų, dažnai vaizduojamas jojantis atbulai ant asilo. Jis išminčius ir pokštininkas viename. Žang Guolao – tai senatvė, kuri dar moka juoktis.
Zao Jun (Zào Jūn) – virtuvės dievas, stebintis šeimos elgesį ir kiekvienų metų pabaigoje pranešantis dangaus imperatoriui. Prieš jo išvykimą jam siūlomas saldus maistas – kad kalbėtų švelniau. Zao Jun – tai dūmai, kurie žino tavo paslaptis.
Žong Kui (Zhōng Kuí) – demonų naikintojas, dvasinis karys, kuris pats pasikorė dėl neteisybės, bet vėliau tapo apsaugos dvasia. Jo atvaizdai kabinami virš durų. Žong Kui – tai pyktis, pavirtęs apsauga.
Žurong (Zhùróng) – ugnies dievas, dangaus pareigūnas, susijęs su šviesa, dėsniu ir tvarka. Jis valdo pietus ir vasaros jėgas. Žurong – tai karštis, kuris pasako: „Turi būti teisingas.“