Bažnyčios, mečetės, šventyklos – šios šventos erdvės saugo ne tik tikinčiųjų tikėjimą, bet ir neįkainojamus turtus: auksines ikonas, relikvijas, šventus akmenis. Po istorinių vagysčių, tokių kaip Mekos Kaabos akmens grobstymas ar Jasna Góra karūnų vagystė, šventovės tapo tvirtovėmis. Kaip jos apsaugo savo šventenybes?
Šiuolaikinės šventovės naudoja pažangiausias technologijas, kad apsisaugotų nuo vagių. Vatikano Šv. Petro bazilikoje po 1991 m. altoriaus fragmento vagystės įrengti lazeriniai jutikliai, infraraudonųjų spindulių kameros ir biometriniai seifai, saugantys liturginius indus. Šri Lankos Šventojo Danties šventykla Kandyje, po 2008 m. bandymo pavogti Budos dantį, įdiegė karinio lygio stebėjimo sistemas ir rentgeno skenerius lankytojams. Mekos Kaaba, sauganti Juodąjį akmenį, yra stebima 24/7 vaizdo kameromis, o Saudo Arabijos saugumo pajėgos filtruoja piligrimus.
Faktas: Vatikano muziejai kasmet išleidžia milijonus eurų apsaugos sistemoms, įskaitant dirbtinį intelektą, aptinkantį įtartinus judesius.
Daugelyje religijų šventovės remiasi ne tik technologijomis, bet ir dvasine apsauga. Jasna Góra vienuolyne Lenkijoje po 1909 m. karūnų vagystės vienuoliai kasnakt atlieka specialias maldas už Juodosios Madonos saugumą, o paveikslas laikomas užrakintas šarvuotoje nišoje. Indijos Tirupati Šri Venkatešvaros kovile kunigai (pujari) kasdien atlieka ritualus, skirtus Višnu apsaugai, tikėdami, kad dieviška galia saugo šventyklos auksą. Budistų šventyklose, kaip Boudhanath stūpoje Nepale, vienuoliai laimina relikvijas mantrų giedojimu, kuris, tikima, atbaido piktavalius.
Faktas: Tirupati šventykla turi daugiau nei 200 kg aukso, bet tikinčiųjų teigimu, „Višnu akys saugo kiekvieną gramą“.
Tikintieji dažnai tampa svarbiausia šventovių apsaugos dalimi. Trakų Dievo Motinos bazilikoje Lietuvoje po 1987 m. karūnų vagystės vietos bendruomenė rinko lėšas naujoms karūnoms ir savanoriškai budėjo naktimis, kol buvo įrengta signalizacija. Amritsaro Auksinėje šventykloje sikhų bendruomenė, vadinama Nihang, saugo šventovę su tradiciniais ginklais, simbolizuojančiais dvasinę ir fizinę apsaugą. Mekos Kaaboje piligrimai, milijonai kasmet, neoficialiai „stebi“ šventovę, nes bet koks įtartinas elgesys iškart pastebimas minioje.
Faktas: Trakų bazilikos savanoriai po vagystės budėjo daugiau nei metus, kol buvo įdiegta moderni apsauga.
Kai kurios šventovės naudoja fizines kliūtis. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos bazilikoje Lietuvoje po 1991 m. papuošalų vagystės paveikslas perkeltas į šarvuotą nišą, atidaromą tik per pamaldas. Švedagono stūpoje Mjanme auksinės plokštės tvirtinamos taip, kad jų nuėmimas užtruktų valandas, o stūpos aukštis apsunkina prieigą. Ise džindža Japonijoje, sauganti šinto kami, kas 20 metų perstatoma, o relikvijos laikomos slaptoje vietoje, nežinomoje net daugeliui kunigų.
Faktas: Švedagono stūpos auksinis kupolas sveria 60 tonų, todėl vagystė fiziškai beveik neįmanoma.
Paminėjimai..
- Šv. Paulius (1 Kor 3, 16): „Ar nežinote, kad esate Dievo šventovė ir kad Dievo Dvasia gyvena jumyse?“
- Dalai Lama: „Tikrasis šventovės saugumas yra tikinčiųjų širdyse, o ne spynose.“
- Trakų piligrimas: „Mūsų maldos ir budėjimai saugo Dievo Motiną labiau nei bet kokia signalizacija.“
- Imamas Ali: „Šventovė, saugoma tikėjimo, yra neįveikiama net vagių armijai.“ (Siejama su Kaabos šventumu.)
Mekos Kaabos Juodasis akmuo po 930 m. vagystės dabar saugomas sidabriniame rėme, o jo apsaugai naudojamos infraraudonųjų spindulių kameros, aptinkančios net menkiausią prisilietimą.
Religinių pastatų apsauga – tai technologijų, tikėjimo ir bendruomenės šokis, kuriame lazeriai susitinka su maldomis, o šarvuotos nišos – su savanorių budrumu. Nuo Vatikano aukštųjų technologijų iki Trakų tikinčiųjų naktinių budėjimų, šventovės saugo ne tik auksą, bet ir tikėjimą. Kaip sakė šv. Augustinas, „Dievas saugo savo šventoves per žmonių širdis,“ ir joks vagis negali pavogti to, kas yra amžina.