Pabėgimas ar išsilaisvinimas iš pragaro – viena iš sudėtingiausių temų religinėje ir filosofinėje mintyje, keliančių klausimus apie Dievo gailestingumą, žmogaus laisvę ir amžinybės prigimtį. Biblijos, Korano, Kabalos ir kitų tradicijų tekstai siūlo skirtingus požiūrius: vienur pragaras yra galutinė būsena, kitur – laikinas apsivalymo etapas.
Biblijoje pragaras (Gehenna ar Hades) dažnai vaizduojamas kaip galutinė būsena tiems, kurie atmeta Dievą. Tačiau užuominos apie atgailos galimybę egzistuoja, pavyzdžiui, 2 Petro laiške (3, 9): „Dievas nenori, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.“ Katalikų mokyme, kaip aiškina popiežius Benediktas XVI enciklikoje Spe Salvi (2007), pragaras yra būsena tų, kurie „nebeatveriami meilei“, o žmogaus pasirinkimas po mirties laikomas galutiniu. Vis dėlto kai kurie teologai, tokie kaip Hansas Ursas von Balthasaras, svarstė apie „tuščio pragaro“ viltį, remdamiesi Dievo begaliniu gailestingumu. Biblijoje aiškiai neminima, kad po mirties būtų suteikta nauja galimybė atgailai. Evangelijos perspėja apie „amžiną ugnį“ (Mt 25,41) ir „amžiną bausmę“ (Mt 25,46), o Apreiškimo knygoje rašoma apie antrąją mirtį ugningoje ežero bedugnėje (Apr 20,14). Tai leidžia suprasti, kad atgaila turi įvykti dar gyvenant. Katalikų Bažnyčia moko, kad po mirties žmogaus sprendimas jau būna galutinai įtvirtintas, nors Dievo gailestingumas visuomet lieka didesnis už žmogaus ribas. Tad tradicinė teologija teigia, jog pabėgti iš pragaro neįmanoma, tačiau kai kurie vėlesni mąstytojai palieka erdvės vilties paslapčiai, kuri visiškai priklauso nuo Dievo meilės ir teisingumo.
Korane pragaras (Jahannam) dažnai aprašomas kaip amžina bausmė už sunkius nusikaltimus, tačiau kai kurios eilutės siūlo viltį. Pavyzdžiui, Sura 2:82 teigia: „Tie, kurie tiki ir daro gerus darbus, bus išvesti iš ugnies.“ Kai kurie islamo mokytojai, tokie kaip Al-Ghazali, interpretuoja, kad tam tikros sielos po kančios ir apsivalymo gali būti išlaisvintos per Dievo (Allah) gailestingumą, ypač jei jos turėjo tikėjimo užuomazgų.
Žydų misticizmo, ypač Kabalos, tradicijoje Gehenna dažnai laikoma laikinu apsivalymo laikotarpiu, trunkančiu iki dvylikos mėnesių. Pagal Zohar ir kitus tekstus, siela, iškentėjusi bausmę, gali pakilti į aukštesnes dvasines sferas. Ši idėja pabrėžia Dievo teisingumo ir gailestingumo pusiausvyrą. Panašiai budizme ir hinduizme pragaro (Naraka) būsena yra laikina, o siela gali išsivaduoti per karmą ar dvasinį augimą.
Filosofiškai pabėgimas iš pragaro kelia klausimą: ar amžina bausmė suderinama su begaliniu Dievo gailestingumu? Šv. Augustinas teigė, kad pragaras yra neišvengiama laisvos valios pasekmė, tačiau šiuolaikiniai teologai, tokie kaip Karlas Rahneris, siūlo, kad Dievo meilė gali veikti net po mirties. Literatūroje, pavyzdžiui, C. S. Lewiso Didžiosiose skyrybose, pragaras vaizduojamas kaip būsena, iš kurios galima išeiti, jei žmogus pasirenka atgailą.
Pabėgimo iš pragaro idėja įkvėpė menus ir literatūrą – nuo Dantės Dieviškosios komedijos, kur sielos gali kilti per Skaistyklą, iki šiuolaikinių filmų, tyrinėjančių atpirkimo temas. Lietuvoje šios idėjos atsispindi krikščioniškoje poezijoje ir pamoksluose, pabrėžiančiuose atgailos ir Dievo malonės galią.
Citatos
- 2 Petro laiškas 3, 9: „Dievas nenori, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.“
- Koranas, Sura 2:82: „Tie, kurie tiki ir daro gerus darbus, bus išvesti iš ugnies.“
- C. S. Lewis, Didžiosios skyrybos: „Pragaro vartai užrakinti iš vidaus.“
Origenas, III a. krikščionių teologas, teigė, kad visos sielos, įskaitant Šėtoną, galiausiai gali būti išgelbėtos (apokatastasis), tačiau Bažnyčia šią idėją vėliau atmetė kaip ereziją.
Pabėgimas iš pragaro yra vilties ir teisingumo sankirta, skirtingai interpretuojama krikščionybėje, islame ir žydų misticizme. Nors Biblija ir Koranas dažnai vaizduoja pragarą kaip galutinę būseną, užuominos apie atgailą ir gailestingumą leidžia svarstyti išsilaisvinimo galimybę. Filosofinės įžvalgos kviečia klausti, ar Dievo meilė gali peržengti net didžiausią atskirtį, o literatūra ir menas primena: žmogaus kelionė link išganymo visuomet išlieka paslaptinga ir atvira.