Grandchamp – tai vienuolinė ekumeninė bendruomenė, įsikūrusi Šveicarijoje, kur gyvena ir meldžiasi seserys iš įvairių krikščioniškų Bažnyčių. Tai viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kur skirtingų denominacijų tikinčiosios ne tik dirba kartu, bet ir gyvena vieną bendrą pašaukimą – liudyti vienybę ten, kur dar yra padalijimų.
Bendruomenės šaknys siekia XX a. pirmąją pusę. Iš pradžių tai buvo nedidelė grupelė moterų, ieškojusių tylos, Šventojo Rašto gilumo ir gyvo ryšio su Dievu. Vėliau ši iniciatyva išaugo į nuolatinę vienuolinę bendruomenę. Nuo pat pradžių Grandchamp buvo glaudžiai susijusi su Taizé bendruomene – broliais, garsėjančiais savo giesmėmis ir maldos vakaru visame pasaulyje. Abi bendruomenės siekia vieno – kad krikščionys būtų viena, kaip meldėsi Jėzus.
Vienas iš svarbiausių asmenų, prisidėjusių prie Grandchamp dvasinio kelio, buvo kunigas Paulius Couturier – vienas pirmųjų, kuris XX a. pradžioje drąsiai kalbėjo apie dvasinę vienybę tarp Bažnyčių, net jei jos tebėra atskirtos teologiškai. Jis taip pat buvo vienas iš Maldos už krikščionių vienybę savaitės pradininkų, tad nenuostabu, kad Grandchamp seserys iki šiol aktyviai dalyvauja šios savaitės renginiuose, maldose ir tekstų ruošime.
Šiandien Grandchamp bendruomenę sudaro apie 50 seserų. Jos gyvena paprastai – tylos, darbo, bendros maldos ritme. Bet jų pašaukimas apima daugiau nei tik asmeninį šventumą. Kiekviena jų pasižada gyventi susitaikinimo dvasia – ne tik tarp krikščionių, bet ir žmonių bei kūrinijos santykyje. Tai reiškia rūpestį aplinka, pagarba skirtingoms kultūroms ir jautrumas pasaulio žaizdoms.
Grandchamp nėra garsus vienuolynas, bet tai tylus švyturys, rodantis, kad krikščionių vienybė nėra tik utopija – tai gali būti gyvenama tikrovė, kai žmonės nebijo atiduoti savo gyvenimo tam, kas peržengia sienas. Tų, kurie ten lankosi, liudijimu, tai vieta, kur dvelkia ramybe, kur skamba bendra malda – ne vien žodžiais, bet gyvenimu.