Pastaraisiais dešimtmečiais tarp įvairių krikščionių bendruomenių vis dažniau pasigirsta nuomonė, kad iki Kristaus antrojo atėjimo (arba Didžiosios Negandos kulminacijos) liko ne taip jau daug laiko, o kai kurie bibliniai tyrinėtojai netgi mini 2027 metus kaip galimą pasaulio pabaigos ribą. Šiame straipsnyje apžvelgsime, iš kur atsiranda tokie paskaičiavimai, kaip jie grindžiami „kosminės savaitės“ teorija, Danieliaus knygos pranašystėmis bei tam tikrais Septintosios dienos adventistų mokymais. Taip pat aptarsime, kodėl bet kokias konkretesnes datas visuomet privalu vertinti nuosaikiai.
1. „Kosminės savaitės“ (6000 metų) teorija
Viena iš populiariausių idėjų, aiškinančių 2027 metų reikšmę, remiasi „kosminės savaitės“ interpretacija. Ji teigia, kad šešios pasaulio kūrimo dienos rodo šešis tūkstantmečius žmonijos istorijos, o septintoji diena simbolizuoja tūkstantmetį, kai Kristaus antrajam atėjimui pasibaigus žemė ilsėsis tarsi šventinė „sabatos“ diena.
Šiuo atveju itin dažnai cituojama ir pranašystė iš 2 Pt 3,8 („viena diena Viešpaties akyse – kaip tūkstantis metų“) bei įvairios ankstyvųjų Bažnyčios rašytojų mintys, kuriose minėta, kad iki Kristaus karalystės turi praeiti 6000 metų nuo Adomo laikų. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad Kristaus krikštas apie 27 m. po Kr. rodo 4000-uosius metus po pirmųjų žmonių nuopuolio, o pridėjus dar 2000 metų, gaunami 2027-ieji.
2. Danieliaus knygos 12 skyriaus laiko atkarpos
Dar vienas argumentas, remiantis 2027-ųjų mintimi, kyla iš Danieliaus 12 skyriaus, kuriame randami 1290 ir 1335 „dienų“ pranašystės skaičiai. Įvairios mokyklos aiškina, kad šie skaičiai turėtų būti suvokiami kaip metų simbolika (vadovaujantis principu „viena diena=metai“). Esą 1290 metų periodas siejamas su senovės Jeruzalės šventyklos sunaikinimu (ir „nuolatinių aukų pašalinimu“), o 1335 metų ciklas galėtų baigtis apie 2027-uosius. Tuomet, pasak šios interpretacijos, tikintieji patirtų didžiausią „palaiminimą“, susijusį su Kristaus atėjimu.
3. Septintosios dienos adventistų mokymai
Žinomas Adventistų autoritetas Ellen G. White raštuose ne kartą mini, jog pasaulis egzistuos apie 6000 metų iki antrojo Kristaus atėjimo, po kurio prasidės Tūkstantmetis (žemės poilsio laikotarpis). Nors ji niekur neįvardija konkrečios datos, kai kurie tyrinėtojai, sujungę jos citatas apie 4000 metų iki Jėzaus viešosios tarnystės pradžios (27 m. po Kr.) ir likusius 2000 metų iki „baigties“, spėja, kad tai galėtų atitikti 2027-uosius. Visgi tokie mokslininkai (pvz., Walter Veith, David Gates) paprastai priduria, jog visos datos turi būti vertinamos atsargiai, nes Šventasis Raštas (Mt 24,36) aiškiai sako, kad niekas tiksliai nežino „dienos ir valandos“.
4. Įspėjimas dėl fiksuotų datų
Daugeliui tikinčiųjų minėtos prielaidos gali skambėti patraukliai, mat dabartinės pasaulio problemos (globali pandemija, visuotinė skaitmenizacija, „Didysis Perkrovimas“, ekologinės krizės) dažnai suvokiamos kaip „galutiniai ženklai“. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir tie, kurie pabrėžia 2027-uosius metus, retai kada tvirtina, jog tai neabejotinai lemtinga riba. Jie sako, kad bet kokia konkreti data gali būti atidėta ar pakeista pagal Dievo valią, o tikintiesiems svarbiausia laikytis budrumo, gyventi atsidavus tikėjimui ir siekti dvasinio pasiruošimo galimiems išbandymams.
5. Dvasinės parengties svarba
Nors idėja apie artėjančią 2027-ųjų „pabaigą“ išlieka tik hipotezė, ji primena apie žmogišką poreikį būti nuolat pasiruošusiems. Didžiosios Negandos (Tribuliacijos) akivaizdoje tikintieji kviečiami ugdyti artimą ryšį su Dievu, saugoti savo tikėjimą ir skleisti Evangeliją. Svarbiausias biblinis principas lieka ne detali chronologija, bet raginimas uoliai atlikti savo pašaukimą meilėje ir tarnystėje, nesvarbu, ar Kristaus sugrįžimą patirsime 2027-aisiais, ar kitą neįvardytą dieną.
2027-ųjų metų hipotezė – tik viena iš keleto pastoracinių ir teologinių perspektyvų, siūlančių galimą laiko rėmą pasaulio istorijos pabaigai bei Kristaus sugrįžimui. Ji remiasi kosminės savaitės analize, Danieliaus pranašystėmis ir Ellen G. White įžvalgomis apie 6000 metų ciklą. Tačiau, kaip ir visos datos ar spėjimai, šis aiškinimas negali būti laikomas absoliučiai tikru pranašavimu. Krikščionybės esmė ragina kiekvieną pasirengti susitikimui su Kristumi dvasine prasme: budėti, puoselėti gyvą tikėjimą ir branginti tiesą. Būtent toks nusiteikimas atitinka Biblijos mokymą, kad „dienos ir valandos“ kol kas niekas tiksliai nežino, tačiau visi turėtų gyventi taip, lyg amžinybės durys jau būtų prie pat.