Antrasis laiškas tesalonikiečiams (originalo kalba gr. Πρὸς Θεσσαλονικεῖς Β – Pros Thessalonikeis Beta, lotyniškai Epistola II ad Thessalonicenses) yra glaudžiai susijęs su pirmuoju laišku šiai bendruomenei, tačiau pasižymi kiek griežtesniu tonu ir gilesne eschatologine analize. Biblijos kanone jis žymimas santrumpa 2 Tes. Nors laiškas yra trumpas, jame užfiksuoti esminiai ankstyvosios krikščionybės sprendimai dėl to, kaip tikintieji turėtų laukti pasaulio pabaigos ir kaip suprasti blogio veikimą istorijoje.
Laiškas buvo parašytas netrukus po pirmojo, maždaug 51–52 m. po Kr. Apaštalas Paulius tuo metu vis dar buvo Korinte (Graikija) per savo antrąją misionierišką kelionę. Kaip ir pirmajame laiške, įžangoje minimi Pauliaus ištikimi bendradarbiai – Silvanas (Silas) ir Timotiejus.
Laiško parašymą paskatino naujos žinios iš Tesalonikos. Nors bendruomenė ištikimai laikėsi persekiojimų metu, tarp tikinčiųjų kilo sumaištis. Kai kurie nariai klaidingai manė, kad „Viešpaties diena jau čia pat“ arba netgi jau atėjo, o tai sukėlė dvasinį nestabilumą ir paskatino kai kuriuos asmenis visiškai apleisti kasdienius darbus.
Antrajame laiške tesalonikiečiams Paulius priima keletą svarbių teologinių ir praktinių sprendimų, kurie padėjo suformuoti krikščionišką laiko bei atsakomybės suvokimą.
- Sprendimas dėl „prieštaravimo žmogaus“ (Antikristo): Paulius nusprendžia ir autoritetingai paaiškina, kad Viešpaties diena neateis tol, kol neįvyks didysis atkritimas ir nepasirodys „palaidūnas“ (arba „prieštaravimo žmogus“), kuris aukštinsis virš visko, kas šventa. Tai buvo svarbus lūžis, mokantis krikščionis, kad Dievo planas turi tam tikrą istorinę seką ir nereikia pasiduoti bet kokiems pranašams ar „dvasioms“, skelbiančioms klaidingas datas.
- Dievo teisingumas persekiojimuose: Paulius drąsina tesalonikiečius, nusprendęs, kad jų patiriamos kančios yra Dievo teisingo teismo ženklas. Jis paaiškina, kad galutinė ramybė ateis ne dabar, o tada, kai Viešpats Jėzus apsireikš iš dangaus su savo galybės angelais.
- Socialinis sprendimas dėl darbo etikos: Pastebėjęs, kad klaidingas pabaigos laukimas kai kuriuos paskatino dykinėti ir maišytis į kitų reikalus, Paulius paskelbia garsiąją taisyklę: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!“ Jis nusprendžia, kad krikščioniškas tikėjimas ne atleidžia nuo žemiškų pareigų, o įpareigoja jas atlikti pavyzdingai, ramiai dirbant ir užsidirbant savo duoną.
Paulius taip pat nurodo, kaip bendruomenė turėtų elgtis su tais, kurie atsisako laikytis šių nurodymų. Jis nusprendžia, kad su nepaklusniais nariais nereikėtų bendrauti, kad jie susigėstų, tačiau pabrėžia: „Nelaikykite jo priešu, bet įspėkite kaip brolį“. Tai rodo Pauliaus siekį išlaikyti tiek bendruomenės šventumą, tiek tarpusavio meilę.
Straipsnio pabaigoje Paulius pabrėžia, kad laiškas yra autentiškas, pridėdamas pasveikinimą savo paties ranka. Tai buvo svarbus sprendimas, siekiant apsaugoti bendruomenę nuo netikrų laiškų, kurie, pasak Pauliaus, jau tuomet klaidino tikinčiuosius.
2-asis laiškas tesalonikiečiams
Įžanga. Padėka ir padrąsinimas Paulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bendrijai Dieve, mūsų Tėve, ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje. Malonė jums ir ramybė nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus!
Mes jaučiame pareigą visuomet dėkoti, broliai, už jus Dievui, ir tai teisinga, nes jūsų tikėjimas klestėte klesti ir jūsų meilė vienas kitam kiekvieno širdyje vis didėja. Todėl mes ir giriamės jumis Dievo bendrijose – jūsų kantrybe bei tikėjimu visuose persekiojimuose ir varguose, kuriuos jums tenka pakelti. O tai ir yra teisingo Dievo teismo požymis: jūs turite tapti verti Dievo karalystės, dėl kurios kenčiate.
Teisinga, kad Dievas atmokės jūsų prispaudėjams priespauda, o jums, engiamiesiems, – atilsiu drauge su mumis, kai iš dangaus liepsnojančioje ugnyje apsireikš Viešpats Jėzus su savo galybės angelais. Jis atmonys tiems, kurie nepripažįsta Dievo ir nepaklūsta mūsų Viešpaties Jėzaus Evangelijai. Jiems teks kentėti amžiną pragaištį, atstumtiems nuo Viešpaties veido ir nuo jo šlovingos galybės tą dieną, kada jis ateis, kad pasirodytų garbingas savo šventuosiuose ir nuostabus visuose, kurie įtikėjo. Jūs irgi patikėjote mūsų liudijimu. Todėl mes nuolat meldžiamės už jus, kad mūsų Dievas padarytų jus vertus savo pašaukimo ir savo galybe tobulintų gerus jūsų užmojus bei veiklų tikėjimą. Tada mūsų Viešpaties Jėzaus vardui bus garbė jumyse, o jums jame, iš mūsų Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus malonės.
Antrojo Viešpaties atėjimo ženklai Mes prašome jus, broliai, dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimo ir dėl mūsų surinkimo aplink jį: nesiduokite taip lengvai nukreipiami nuo sveiko proto ir įbauginami ar dvasios pranašyste, ar žodžių, ar neva mūsų parašytu laišku, esą Viešpaties diena jau čia pat. Tegul niekas jūsų neapgauna kuriuo nors būdu!
Pirmiau turi ateiti atkritimas ir apsireikšti nedorybės žmogus, pražūties sūnus, prieštarautojas, kuris sukyla prieš visa, kas dieviška ir šventa, ir pats sėdasi Dievo šventovėje, dėdamasis Dievu. Ar neprisimenate, jog aš tai sakiau jums, tebebūdamas tarp jūsų? Jūs gi žinote, kas dabar jį sulaiko, kad jis apsireikštų tik savo metu. Nedorybės paslaptis jau veikia, bet dar turi pasitraukti tasai, kuris ją varžo; tada tai pasirodys Nedorėlis, kurį Viešpats Jėzus sunaikins savo burnos kvėpimu ir sutriuškins savo didingu atėjimu.
Ano Nedorėlio atėjimą dėl šėtono įtakos lydės įvairūs galingi darbai, netikri ženklai ir stebuklai ir visokios nedoros apgaulės tiems, kurie eina į pražūtį už tai, kad atsisakė mylėti tiesą savo išganymui. Todėl Dievas jiems siunčia galingą suvedžiotoją, ir jie tiki melu; taip bus nuteisti visi, kurie netikėjo tiesa, bet pamėgo neteisybę.
Raginimas ištverti Mes jaučiame pareigą visuomet dėkoti Dievui už jus, Viešpaties numylėti broliai, kad Dievas jus kaip pirmienas išrinko išganymui Dvasios pašventinimu ir tiesos tikėjimu. Tam jis ir pašaukė jus per mūsų Evangeliją, kad įgytumėte mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus garbę. Todėl, broliai, tvirtai stovėkite ir laikykitės perduotų tiesų, kurių išmokote iš mūsų žodžių ar laiško.
O pats mūsų Viešpats Jėzus Kristus ir Dievas, mūsų Tėvas, pamilęs mus ir maloningai suteikęs mums amžinos paguodos ir geros vilties, tesuramina jūsų širdis ir tesustiprina kiekvienam geram darbui ir žodžiui.
Pagaliau, broliai, melskitės už mus, kad Viešpaties žodis skintųsi kelią ir būtų gerbiamas, kaip ir pas jus, o mes būtume išgelbėti nuo iškrypusių ir blogų žmonių, nes ne visi turi tikėjimą. Viešpats ištikimas. Jis sustiprins jus ir apsaugos nuo pikto. Mes pasitikime jumis Viešpatyje, kad vykdote ir vykdysite, ką jums įsakome. Viešpats telenkia jūsų širdis į Dievo meilę ir Kristaus kantrybę.
Saugotis tingumo
Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu įsakome jums, broliai, vengti kiekvieno brolio, kuris netvarkingai gyvena ar nesilaiko mokslo, gauto iš mūsų. Jūs patys žinote, kaip reikia sekti mumis. Mes gi pas jus netinginiavome ir nevalgėme veltui kieno nors duonos, bet su triūsu ir prakaitu darbavomės dieną naktį, kad tik neapsunkintume nė vieno iš jūsų; ir ne todėl, kad neturėtume teisės taip daryti, bet norėdami duoti jums pavyzdį, kad galėtumėte mumis sekti. Dar būdami pas jus skelbėme: „Kas nenori dirbti, tenevalgo!” Mat mes girdime, jog kai kurie jūsiškiai tinginiauja, nieko neveikia, tik smalsauja. Tokiems žmonėms mes įsakome ir juos raginame Viešpatyje Jėzuje Kristuje ramiai dirbti ir valgyti pačių pelnytą duoną. O jūs, broliai, nesiliaukite darę gera! Jeigu kas neklausytų mūsų laiške surašytų nurodymų, tokį pasižymėkite, nebendraukite su juo, kad susigėstų. Nelaikykite jo priešu, bet įspėkite kaip brolį.
Atsisveikinimas
Patsai ramybės Viešpats tegul teikia jums ramybę visada ir visais būdais. Viešpats su jumis visais!
Šis sveikinimas prirašytas mano, Pauliaus, ranka. Tai ženklas kiekviename laiške; taip aš rašau. Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis visais!