ŠV. AUGUSTINO MALDA

ŠV. AUGUSTINO MALDA

Viešpatie Jėzau, kad pažinčiau save, kad pažinčiau Tave,

Ir nieko netrokščiau be Tavęs.

Kad nekęsčiau savęs ir mylėčiau Tave.

Kad viską daryčiau dėl Tavęs.

Kad žeminčiau save ir aukštinčiau Tave.

Kad apie nieką negalvočiau, tik apie Tave.

Kad apmarinčiau save ir gyvenčiau Tavyje.

Kad visa, kas atsitinka, priimčiau iš Tavęs.

Persekiok mane, seksiu Tave.

Kad visados rinkčiausi sekti Tave.

Kad bėgčiau nuo savęs ir skubėčiau pas Tave,

Kad pelnyčiau būti Tavo apgintas.

Kad bijočiau savęs ir bijočiau Tavęs,

Kad būčiau tarp Tavo išrinktųjų.

Kad nepasitikėčiau savimi ir pasitikėčiau Tavimi.

Kad norėčiau paklusti dėl Tavęs.

Kad prie nieko neprisiriščiau, tik prie Tavęs,

Ir būčiau vargšas dėl Tavęs.

Pažvelk į mane, kad pamilčiau Tave.

Pašauk mane, kad regėčiau Tave

Ir per amžius gėrėčiausi Tavimi. Amen.

Skaitykite daugiau..

Šventojo Augustino malda, kurios fragmentas pateiktas, iš esmės yra jo sielos kelionės į Dievą kulminacija, giliai įsišaknijusi jo teologinėje sistemoje, ypač išreikštoje „Išpažinimuose“. Retai pabrėžiama, kad šis intensyvus savęs atsižadėjimas ir visiškas pasidavimas Kristui yra tiesioginė Augustino atsakymo į Pelagijaus erezijos keliamą iššūkį išraiška. Pelagijus teigė, kad žmogus gali pasiekti tobulumą savo paties jėgomis, o Augustino malda skamba kaip kontrapunktas, pabrėžiantis nepakeičiamą Dievo malonės būtinybę kiekvienam dorybės žingsniui.

Ši malda atskleidžia Augustino vėlyvojo periodo požiūrį į askezę ir meilę. Jis ne tik siekia atsisakyti pasaulio, bet ir siekia „apmarinimo“ (mortificatio), kuris teologiškai suprantamas kaip senojo, nuodėmingo „aš“ mirimas, kad galėtų gyventi naują gyvenimą Kristuje. Tai ne tik moralinis įsipareigojimas, bet ir mistinis susijungimas, kurio kulminacija yra troškimas „per amžius gėrėtis Tavimi“, kas yra ankstyvasis, aiškiai išreikštas gėrėjimosi Dievu (visio beatifica) kaip galutiniu žmogaus tikslu. Ši malda yra Augustino „vidinio žmogaus“ transformacijos liudijimas.